Finansinių atsiskaitymų semestro darbas

Ištrauka

TURINYS
TURINYS 2
1. VALIUTŲ ISTORIJA 3
2. AUKŠTO DAŽNIO PREKYBOS SISTEMOS BEI JŲ ĮTAKA LIKVIDUMUI 6
3. NEBANKINIŲ FINANSINIŲ ATSISKAITYMŲ ĮTAKA SKURDO MAŽINIMUI 9
4. FINANSINIAI NUSIKALTIMAI 13
5. KREDITO RIZIKOS VERTINIMAS FINANSINIUOSE ATSISKAITYMUOSE 17
6. MODERNIAUSIOS MOKĖJIMŲ SISTEMOS 20
LITERATŪRA 29

1. VALIUTŲ ISTORIJA
Valiutų rinka, kaip atskiras finansų pasaulio elementas, turi daugiaamžę istoriją.
Tikima, kad valiutų istorija prasidėjo dar akmens amžiuje. Valiuta tuo metu, žinoma, neturėjo tokio
pavidalo, kokį turi dabar, t.y. monetų, banknotų ar banko kortelių, tačiau vis dėlto vyko mainai ir
žmonės keitė vienas vertybes į kitas. Nuo pinigų istorijos pradžios ši atsiskaitymo priemonė sparčiai
vystėsi: įgavo monetų pavidalą, kiek vėliau atsirado banknotai, banko kortelės, na, o jau dabar
populiarėja ir modernios finansinių atsiskaitymų priemonės. Manoma, kad XX amžiaus 7 - ajame
dešimtmetyje, nuėmus fiksuotus valiutų tarpusavio kursus, valiutų rinka pradėjo įgauti šiuolaikinį
pavidalą. Susiformavo nauja verslo šaka, kurios tikslas - gauti pelno iš valiutų kursų svyravimo.
Šiame darbe aptariame pagrindiniai valiutų rinkos formavimosi etapai.
Pinigų istorija prasidėjo dar laikmetyje vadinamame akmens amžiumi. Akmens
amžiuje vyrai ir moterys neturėjo banknotų ir monetų, kuriais atsiskaitome dabar. Vietoje to jie
keisdavosi prekėmis: pavyzdžiui, medžiotojas galėjo duoti žemdirbiui gyvūnų odų mainais už
grūdus arba žvejys galėjo duoti medžiotojui geldelių papuošalų mainais į nušlifuotą akmeninį kirvį.
Tokie mainai buvo vadinami natūriniais mainais. Svarbi natūrinių mainų savybė yra ta, kad
keičiamasi prekėmis, kurios turi vertę. Įdomus faktas yra tai, kad kaip valiuta buvo naudojamas
didžiulis akmuo su skyle viduje. Jis buvo naudojamas Japo saloje Mikronezijoje. Skylė akmens
viduryje reikalinga, kad įbedęs pagalį, galėtum persiridenti pinigą į kitą vietą.
Maždaug prieš 2600 metų Mažojoje Azijoje buvo pagamintos pirmosios monetos.
Senovės graikai greitai įsisavino naująją idėją ir ėmė gaminti sidabro ir bronzos monetas,
pavyzdžiui, sidabrines drachmas. Šios ankstyvosios monetos buvo gaminamos iš tam tikro svorio ir
tam tikros vertės metalo. O siekiant užtikrinti šį svorį, monetos buvo žymimos jas išleidusio
karaliaus, miesto ar šalies antspaudu. Monetas buvo patogu naudoti, nes jų nereikėjo sverti, o buvo
galima tiesiog suskaičiuoti. Kadangi šios naujosios monetos buvo patikima ir efektyvi mainų
priemonė, senovės pasaulyje suklestėjo prekyba. Vėliau atsirado Senovės Romos monetos. Seniausi
Romos pinigai – tai sunkūs vario lydiniai – asai. Jų masė dar nebuvo nusistovėjusi, tačiau atitiko
vario vartę. Kiek vėliau atsirado denarai - Senovės Romos monetos, kaltos Junonos Monetos
šventykloje, iš kurios vardo ir kilo žodis „moneta“. Vėliau, plečiantis Romos imperijai, buvo
atidarytos kitos monetų kalyklos ir visoje Europoje nuo Britanijos salų iki Turkijos buvo
naudojamos vienodos romėniškos monetos. Tai buvo pirmoji bendra Europos valiuta. Vienas
įdomiausių faktų apie Viduramžių pinigus yra tas, kad būtent tuo laikotarpiu atsirado pirmoji
kreditinės kortelės versija. Ankstyvoji kreditinės kortelės versija atrodė kaip medinė lazdelė su
užrašais, kiek žmogus paskolino ir kiek jis yra skolingas. Lazdelė būdavo padalinama pusiau –
viena pusė skirta kreditoriui, kita – skolininkui. Kai būdavo atliktas mokėjimas, lazdelės pusės
būdavo sujungiamos, o mokėjimas pažymimas ant lazdelės. Ši lazdelių sistema turėjo dar vieną
privalumą: buvo beveik neįmanoma sukčiauti, nes lazdelės sujungimo žymės turėjo visiškai atitikti.
Nuo XVI a. iki XX a. pradžios dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos,
Zambijos ir Zimbabvės teritorijoje vietoje monetų naudoti Katangos kryžiai. Katangos kryžius
liedavo vietiniai kalviai – vario lydalas būdavo pilamas į smėlio formas su ten išspaustomis
kryžiaus pavidalo tuštumomis. Tuo metu, kai Katangos kryžiai buvo apyvartoje, už vieną kryžių
būdavo galima nupirkti apie 10 kg miltų, ar 5-6 vištas, ar 6 kirvius....