FINANSINIO SUKČIAVIMO POVEIKIO MOKESTINĖMS PAJAMOMS VERTINIMAS ES ŠALYSE

Ištrauka

FINANSINIO SUKČIAVIMO POVEIKIO MOKESTINĖMS PAJAMOMS VERTINIMAS ES ŠALYSE
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 6
1. FINANSINIO SUKČIAVIMO KONCEPCIJOS TEORINIAI ASPEKTAI 8
1.1. Finansinio sukčiavimo samprata 8
1.2. Finansinio sukčiavimo procesas ir būdai 10
1.3. Finansinio sukčiavimo reglamentavimas tarptautiniame kontekste 14
1.4. Nacionalinės institucijos reguliuojančios finansines įstaigas 18
1.5. Finansinio sukčiavimo procesinės ir kitos prevencinės priemonės ES 19
1.6. Ekonomikos augimo ir mokestinių pajamų samprata 21
2. FINANSINIO SUKČIAVIMO POVEIKIO MOKESTINĖMS PAJAMOMS ES VERTINIMO 
METODOLOGIJA 24
3. FINANSINIO SUKČIAVIMO POVEIKIO MOKESTINĖMS PAJAMOMS VERTINIMAS ES 30
3.1. Finansinio sukčiavimo atvejų analizė ES 33
3.2. Ekspertų rezultatų analizė 35
IŠVADOS 41
PASIŪLYMAI 42
LITERATŪRA 43
ANOTACIJA LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOMIS 49
PRIEDAI 52

ĮVADAS
Finansinio sukčiavimo poveikis finansų rinkai ir mokestinėms pajamoms yra augantis
reiškinys, atsižvelgiant į labiau kompiuterizuotą visuomenę ir vis didėjantį darbo pobūdį, socialinį
gyvenimą nuotoliu ir modernėjantį pasaulį. Finansinį sukčiavimą galima skirstyti į pagrindinius tipus
tokius kaip: aferos, pinigų plovimas, teroristų finansavimas, kyšininkavimas, korupcija,
piktnaudžiavimas rinka ir prekyba, viešai neatskleistos informacijos saugumas bei elektroniniai
nusikaltimai (Mangala, Kumari, 2015). Pastarieji kelia vis daugiau rizikos, nes remiantis Lietuvos
banko duomenimis (2021) COVID-19 pandemijos situacija suintensyvino sukčiavimą (Lietuvos
bankas, 2021, p. 1). Visos finansinės įstaigos privalo laikytis nustatytų teisės aktų ir reglamentų, kurie
numato prevenciją prieš finansinį sukčiavimą, tačiau nepaisant šių priemonių, neteisėti veiksmai
atliekami atrandant vis naujas galimybes ir metodus. Lietuvos banko pranešime skelbiama, kad per
pandemiją atsirado tendencija galimų sukčiavimų ir įspėja gyventojus bei paslaugų teikėjus, užtikrinti
šių veiksmų sustabdymą. Pagrindiniai COVID-19 pandemijos metu taikomi metodai ,,investuoti į
sudėtingas finansines priemones (virtualųjį turtą, išvestines priemones Forex valiutų rinkoje,
finansinius susitarimus dėl kainų skirtumų (angl. contracts for differences, CFDs), dvinarius
pasirinkimo sandorius ir kt.), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis
paklausiomis prekėmis“ (Lietuvos bankas, 2021, p.1). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
duomenimis (toliau - FNTT) per metus pranešimų apie įtartinas operacijas padaugėjo net 24 kartus.
FNTT dabartiniu laikotarpiu įspėja asmenis jokiais būdais neatskleisti savo ar įmonės bankų sąskaitų,
nes daugėja telefoninių sukčių (FNTT, 2022). Mokslinėje literatūroje teigiama, kad ,,elektroninių
nusikaltimų paplitimui, jų pobūdžiui, proceso dalyvių tarpusavio sąveikoms įtaką daro globalioji
tinklaveika – informacijos ir komunikacijos technologijos, kurios sujungia arba atskiria skirtingame
laike ir skirtinguose pasaulio taškuose esančius tinklaveikos dalyvius” (Šupa, 2021, p. 23). Kovos su
sukčiavimu tarnyba – Europos Sąjungos institucija (toliau OLAF - Office Européen de Lutte Anti-
Fraude angl., 2022 m.) savo kasmetinėse ataskaitose teigia, kad pandemijos metu žmonės daugelį savo
gyvenimo aspektų nuo apsipirkimo iki bendravimo perkėlė į skaitmeninį pasaulį, o pasekmė
sukčiavimo atvejų skaičius augimas. Dėl šių priežasčių vyriausybinėms ir tarptautinėms institucijoms
kilo nemažai iššūkių ieškant ir atsekant pagrindinius duomenis ir pirminius finansinio sukčiavimo
nusikaltėlius. Pažymėta, kad pastaruosius kelerius metus pagrindinė kova vyksta su kontrabanda ir
pinigų plovimu dėl kurių šalys praranda milijonus EUR muitų, akcizo ir PVM pajamų (OLAF, 2022
m.). ,,Dėl dabartinės pasaulinės verslo plėtros tendencijos padaugėjo mokestinio sukčiavimo atvejų ir kyla
problemų nustatant mokestinį sukčiavimą” (Murorunkwere, Haughton, Nzabanita ir kiti, 2023, p. 2).
Mokslininkų nuomone daugėja nesąžiningų įmonių apskaitos pateikimo formų, todėl gali sumažėti
mokestinės pajamos ir tokiu būdu mažėja viešosios išlaidos.
Apibendrinant galima teigti, kad finansinis sukčiavimas ir jų paplitimas siejasi su galimybėmis,
lengvu pasiekiamumu iš bet kurios pasaulio dalies, taip pat pandemijos metu visuomenė daug laiko
praleido namuose, naudodamasi priemonėmis ir tai galėjo paskatinti ir įtakoti asmenis imtis neteisėtų
veiksmų. Be naujai atsiradusių galimybių, išlieka ir buvusios finansinio sukčiavimo sritys, kaip
kontrabanda, pinigų plovimas, nesąžiningos įmonių veiklos ir kita, dėl kurių netenkama milijonų...