Finansinės krizės: priežastys ir pasekmės verslo įmonėms
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
TURINYS
Įvadas...................................................................................................................................................5
1. FINANSINĖS KRIZĖS: NESTABILUMO HIPOTEZĖ, PERIODIŠKAS JŲ
PASIKARTOJIMAS BEI ATSIRADIMO PRIEŽASTYS .............................................................8
1.1. Ekonomikos klasikų teorijos bei hipotezės ir jų sąryšis su finansinėmis krizėmis...............8
1.2.Periodiškumas ekonomikoje: ciklinio ekonomikos vystymosi bei verslo ciklų samprata,
etapai ir skirtumai............................................................................................................................12
1.3. Didžioji Depresiją bei mažesnio poveikio finansinės krizės: įtaka ir priežastys................18
1.4. 2007 metų ekonominė krizė: pagrindinės priežastys bei laikotarpis po krizės...................21
2. FINANSINIO NESTABILUMO TYRIMO METODIKA....................................................28
3. FINANSINIS NESTABILUMAS BANKINIAME SEKTORIUJE..........................................34
3.1. Apsidraudimo finansavimo galimybės Didžiosios Recesijos laikotarpiu ir po jos.............34
3.2. Spekuliacinio finansavimo galimybės Didžiosios Recesijos laikotarpiu ir po jos..............45
3.3. Ponzi finansavimo galimybės Didžiosios Recesijos laikotarpiu ir po jos..........................51
3.4. „Turto burbulų“ atsiradimas................................................................................................59
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...........................................................................................................61
SUMMARY.......................................................................................................................................63
Literatūros sąrašas............................................................................................................................65
PRIEDAI............................................................................................................................................78
Įvadas:
Globaliosios ekonomikos nepastovumas, finansinės krizės ir cikliškumo reiškiniai tampa
neišvengiama diskusijų tema ekonomikos mokslų pasaulyje. Aktualesnis tampa finansinių krizių
nagrinėjimas dėl jų cikliškumo. Stengiamasi, atsižvelgus į praeityje padarytas klaidas, keisti šalies
valdymo politiką, išvengti ekonominio disbalanso ateityje. Ekonominės krizės, juo labiau
finansinės, žinomos nuo 20 a. pradžios, kaip padariusios neigiamą poveikį ateities kartoms.
Istoriniai įvykiai rodo, kad krizės turi tendenciją kartotis. Mažesnio poveikio krizės yra rečiau
pasikartojančios, jos labiau būdingos tam tikram regionui ar valstybei. Didelio masto finansinės
krizės paprastai kartojasi kas šimtmetį. Faktai liudija, kad esant ekonominiam disbalansui, valstybės
dar nėra pasiruošusios vieningai bei efektyviai reaguoti ir taikyti reikiamą valstybės valdymo
politiką, kuri padėtų šalies ekonomikai grįžti į ekonominį balansą. Akivaizdu, kad finansinės krizės
labiausiai paveikia verslo įmonių veiklą, padarydamos didelę žalą šalies gyventojams. Tad, norint
išvengti ekonominio destabilizavimo bei užtikrinti aukštą pragyvenimo lygį šalyje, kuris tiesiogiai
prisideda prie verslo įmonių gyvavimo bei žmonių gerovės, yra būtina:
-Nuolat stebėti besikeičiančius ekonominius procesus šalyje;
-Atitinkamai koreguoti šalies valdymo politiką, kuri efektyviai prisidėtų prie ekonominio balanso kūrimo;
-Stebėti pasikartojančias ekonomines tendencijas.
Darbo temos aktualumas: Pastarųjų dešimtmečių įvykiai rodo, kad ekonominės krizės yra
neatsiejamas ekonominės sistemos elementas. Finansinės krizės, tokios kaip 2007 m. finansų krizė,
palietė ne vieną finansinę instituciją. Supratimas apie krizių ir cikliškumo priežastis yra būtinas,
siekiant įveikti šį nestabilumą.
Analizuojamos temos ištyrimo lygis: Ekonomisto H. Minsky išsikelta „Nestabilumo hipoteze“
pradėta domėtis po Didžiosios Recesijos. H. Minsky analizavo įsipareigojimų nefinansavimą, tačiau
ekonomistai nesigilino į šią problemą. 2007 metais ji buvo prisiminta, kaip viena pagrindinių. H.
Minsky darbus nagrinėjo Torres Filho, Martins ir Miaguti (2019) Miller (2018), Davis, Souza ir
Hernandez (2017), Mulligan (2013), McCulley (2009), Whalen (2001) ir kiti, kurių darbai bus
pristatomi moksliniame darbe.
Darbo naujumas: Mokslinio darbo tema yra apie finansines krizes bei jų įtaką verslo įmonėms.
Moksliniame darbe naujai analizuojama Minsky hipotezės taikymo galimybė verslo įmonėms
Lietuvoje. Nagrinėjant panašias temas, dažniausiai orientuojamasi specifiškai į vieną ar kitą
subjektą bei krizės poveikį jam. Minsky teorijos taikymas finansinės krizės metu bei laikotarpyje po
jos buvo taikytas tik fragmentiškai.
Darbo problema: Neįprastai ilgas ekonomikos augimo ciklas prisideda prie asimetrinio rinkos
spekuliacijos kilimo paskatinimo, kuris, manoma, yra viena priežasčių, sukeliančių rinkos
nestabilumą ir žlugimą.
Darbo tikslas: Nustatyti pagrindines priežastis, kurios lėmė 2007 metų finansinės krizės atsiradimą
bei atskleisti finansinių institucijų galimybes naudotis apsidraudimo, spekuliaciniu bei Ponzi
finansavimais.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti Smith, Minsky bei Austrų verslo ciklų įrodytas teorijas;
2.Išnagrinėti finansinių krizių cikliškumą bei pagrindines finansinių krizių atsiradimo priežastis;
3.Teoriškai pagrįsti 2007 metų finansinės krizės priežastis;
4.Atlikti verslo įmonių finansinių rodiklių vertinimą, taikant Minsky teoriją;
5.Gautų rezultatų pagrindu pateikti išvadas ir apibendrinimus.
Darbo metodika: Šiame moksliniame tyrime taikomas mokslinės literatūros analizės metodas,
siekiant kuo tiksliau pagrįsti teorinę dalį. Moksliniame darbe nagrinėjamos finansinės krizės, jų
cikliškumas, tarpusavio sąryšis,...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!