FILOSOFIJOS SAVARANKIŠKAS DARBAS

Ištrauka

FILOSOFIJOS
Savarankiškas darbas

Seminaro „Lietuvos filosofo bandymas apibrėžti filosofiją“ saviruošos klausimai ir atsakymai
1.Kodėl, pasak A. Šliogerio, sunku atsakyti į klausimą, kas yra filosofija?
Anot A. Šliogerio kas yra filosofija sunku atsakyti todėl, kad filosofija nėra koks nors dalykas,
kuris randamas mūsų kasdieniniame gyvenime ir kuriuo mes naudojamės. Taip pat filosofija
nėra joks daiktas, taip pat nei kalba ar tekstas.
2.Apie kokią „filosofijos pabaigą“ ir „filosofijos mirtį“ kartais prabylama XX-XXI a.
sandūroje? Ar susipažinęs su filosofijos istorija ir dabartimi sutiktum su tokiu padėties
apibūdinimu?
XX-XXI a. vis dažniau iškyla klausimas ar filosofija turi teisę ir galimybę egzistuoti kaip savita
dvasios būsena ir savarankiška žmogaus egzistencijos sritis. Iškyla klausimas, kaip teigiama, ar
tai nėra tuščias kevalas be branduolio ir ar tai tik metafora, kuria bandoma prikelti tai, ko iš
tikrųjų jau nėra, todėl teigiama, kad filosofija nebereikalinga, nes jos keltas problemas
sėkmingai sprendžia gamtos ir visuomenės mokslai. Arba filosofija tapatinama su daugybe
specialių disciplinų, tyrinėjančių įvairius tradicijos sukauptus žmogaus kūrinius, todėl filosofija
išnyksta kaip vientisa žmogaus dvasios būsena, praranda savo erdvę ir tampa specialiu mokslu
ar tyrinėjimo metodu. Apibendrinant manau, kad šiomis dienomis filosofija iš tikrųjų tampa ne
tokia reikšminga, todėl dažnai ji suvokiama kaip atskiras mokslas ar metodas, kurį reikia ištirti,
suprasti ar net išmokti.
3.Kodėl filosofas jaučiasi svetimas pasauliui, nesaugus?
Filosofas jaučiasi svetimas pasauliui ir nesaugus dėlto, kad mūsų epocha yra pragmatiška, visur
ieškanti tiesioginės naudos ir orientuota į vadinamąjį gyvenimą, suvokiamą ir aiškinamą labai
materialistiškai. Iš esmės pripažįstama tik gyvybinių poreikių svarba ir šių poreikių patenkinimo
priemonė – darbas, teikiantis apčiuopamą naudą.
4.Senovės graikų filosofijos samprata.
Senovės graikams filosofija reiškė išminties meilę. Filosofija kaip meilė išminčiai – tai tam
tikras mąstantis atvirumas pasauliui, būdingas pavieniams žmonėms, kurie ir buvo pavadinti
filosofais, išminties mylėtojais. Kadangi graikai išmintį priskyrė tik aukštesnėms būtybėms,
dievams, tai filosofija buvo suvokta kaip mirtingos ir visais atžvilgiais ribotos būtybės.
5.Abejingumas pasauliui – filosofijai – išminčiai.

Daugelis dabartinių žmonių nebetiki išmintimi, labiau tikima mokslu, kurio mokslinis pasaulio
vaizdas skiriasi nuo graikų kosmoso. Moksliniu požiūriu pasaulis nėra nei dieviškas, tobulas,
geras gražus ar teisingas, jis tuščias, chaotiškas, valdomas atsitiktinumu. Dėl to pasaulis
abejingas žmogui, nes jame viešpatauja visuotiniai gamtos dėsniai, kuriems žmogus pavaldus.
Kadangi pasaulis abejingas žmogui, tai žmogus tampa abejingas pasauliui, į kurį jis pradeda
žiūrėti kaip į tam tikrą medžiagą ar žaliavą, taip pat kaip į savo gyvybinių poreikių patenkinimą.
6.Ką Šliogeris turi omenyje, kalbėdamas apie žmogaus „tarnavimą technikai ir
jos aptarnavimą“? Pabandyk susieti šias jo mintis su biotechnologijų panaudojimu
medicinoje ir iš jo kylančiomis etinėmis problemomis.
Šliogeris kalbėdamas apie žmogaus ,,tarnavimą technikai ir jos aptarnavimą“ turi omenyje tai,
kad užuot technika buvusi priemone, ji virsta savotišku tikslu, kuriam palenkiama žmogaus
egzistencija. Todėl technika tampa pranašesnė už žmogų, nes visos biotechnologijos bei jų
panaudojimas medicinoje tampa svarbus faktorius tam, kad palaikytų žmogaus egzistenciją.
7.Filosofijos (prasmės) poreikis dabartiniame pasaulyje.