FILOSOFIJOS KURSO KONSPEKTAS

Ištrauka

FILOSOFIJOS KURSO KONSPEKTAS
Darbą parengė: Džiugas Babenskas
VU Ekonomikos fakultetas
1.ĮVADINĖS PASTABOS
Lenkų filosofas Leszek Kolakowski yra pateikęs diagnozę: “Jei vadiniesi filosofu ir nė
karto nesi pasijutęs šarlatanu ir beprasmių plepalų daugintoju, tai esi arba visiškai
bukas,  ar įklimpęs saviapgaulėje.” Iš tiesų, sunku atrasti bet kurią kitą discipliną,
kurią šiandien tenka pradėti dėstyti nuo pasiteisinimų.
Man sunku būtų patikėti, jei ekonomikos ar vadybos studentai nepagalvoja: kam man
to reikia? Kaip tai galėtų man padėti, dirbant toje srityje, kurioje ketinu dirbti? Ar tai
nėra paprasčiausiai duoklė praeičiai?  Kita vertus, jei tokie klausimai kyla, tai jau gera
pradžia, nes kiekvienas klausimas – tai pokalbiui atvertas langas ar bent nedidelis
langelis. Blogiausias scenarijus – kai studentams nekyla net pasipiktinimas, o tėra
viską griaunantis abejingumas ir anoreksinė ar buliminė nuostata.
Kaip žinia,  egzistuoja du labai sunkūs valgymo sutrikimai, kurie, beje, vis
populiarėja. Anoreksija – tai, kai žmogus negali valgyti. Bulimija, kai žmogus negali
valgyti saikingai ir persivalgo tiek, kad paskui tenka viską išvemti. Abiem atvejais
organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų,liga progresuoja. Jos
svarbiausia priežastis – deformuotas santykis su savo kūnu, su savimi apskritai.
Kadangi čia ne medicinos fakultetas ir ne medicinos kursas, tai aš  kalbu apie santykio
su informacija sutrikimus, kurie turi nemažai analogijų su minėtais valgymo
sutrikimais. Jie susiję ir su tuo, kad mes gyvename informacijos pertekliaus pasaulyje.
Jame išgyventi galima tik turint veiksmingus informacijos filtrus, kurie apsaugo nuo
perteklinės informacijos, padeda atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu.  
Gynyba nuo perteklinės informacijos šiandien yra būtina išlikimo sąlyga. Deja,
gynybinė nuostata turi ir labai negatyvią pusę, Nuvertinama nuostaba, tiesos paieškos,
santykis su informacija tampa labai instrumentinis. Labiausiai nukenčia tokie
išminties klodai kaip grožinė literatūra ir filosofija. Šios sritis pradeda atrodyti perteklinės.
Šiandien įprasta kartoti, kad universiteto tikslas pirmiausia paruošti tokį jaunuolį,
kuris būtų naudingas darbo rinkai.  Labai paradoksalus teiiginys, nes darbo rinka
įsivaizduojama tik kaip  statiška pasiūla, neatsižvelgiant, kad  ji pati gali būti
kūrybiškai keistis. Kitas dalykas – absurdiška kalbėti apie abstraktų “ekonomistų”,
“vadybininkų” ar “teisininkų” poreikį. Kiekvienai įmonei reikalingi ne bet kokie
specialistai, kurių diplome įrašyta norima specialybė, bet tokie, kurie gali suteikti jai
svarbų impulsą.  Paprastai kūrybiški darbuotojai, sugebantys ne tik prisitaikyti prie
aplinkos, bet ir aplinką tobulinti, yra kur kas vertingesni nei paprasčiausi vykdytojai.
Kaip išugdyti kūrybišką specialistą? Pirmiausia, nebandyti jo įsprausti į tam tikrą
“uniformą”, bet padėti jam išskleisti savo talentus, supažindinti su alternatyvomis,
skatinti kelti klausimus, o ne tik mintinai mokytis atsakymų. Tai sudėtingas iššūkis
aukštajai mokyklai, kuris reikalauja kur kas daugiau pastangų nei paprasčiausias
reikiamos informacijos “instaliavimas” į studentų galvas.
Kūrybiško, nestereotipinio mąstymo ugdymui filosofijos studijos tikrai gali padėti. 
Būtent todėl siūlau į šį kursą žvelgti ne kaip į duoklę tradicijai, kai filosofija buvo
vadinama svarbiausia universitetine disciplina, ne kaip į “spamą”, nuo kurio reikia gintis.
Savo ruožtu, pažadu stengtis visą filosofijos kursą kuo labiau artinti prie ekonomikos
disciplinai įprastos erdvės ir klausimų. Vienas iš šio kurso tikslų – parodyti, kad
filosofija iš tiesų yra svarbi ekonomikai. Ji nėra vien tas šaltinis, iš kurio ekonomika
kažkada kilo ir susiformavo kaip atskira disciplina, bet iki šiol turi ką naudingo
pasiūlyti ekonomistams.
Kitaip sakant, filosofija nėra tai, nuo ko derėtų jums gintis. Aišku, būtų puiku, jei
išlaikytumėte kritinę mąstymo nuostatą. Kritinis mąstymas nėra negatyvus,...