Filosofijos konspektas

Ištrauka

Filosofijos samprata, kilmė, raidos etapai ir skilimas:
Filosofijos samprata:
Filosofija – meilė išminčiai.
Filosofija – mėginimas išvysti pasaulį Dievo akimis.
Filosofijos kilmė:
Kilo iš graikų. Šie visą pasaulį laikė barbarais ir buvo teisūs, nes patys atrado filosofiją, mokslą ir meną.
Filosofijos kilmės teorijos:
Filosofija kyla iš ribinės, egzistencinės, dvasinės patirties. Stebėdami pasaulį, suprantame harmoniją ir
grožį, kyla nuostaba ir klausimas, kas viso to priežastis. Viduramžiais filosofija kildinta iš tikėjimo,
Naujaisiais amžiais – iš abejonės, Naujausiais laikais – iš kančios ir nuodėmės.
Filosofija – mito racionalizacija. Mitinis mąstymas lygus vaizdiniam mąstymui. Filosofija – mėginimas
išversti mitus į abstrakčių dalykų kalbą.
Sociologinis aiškinimas. Filosofija galėjo atsirasti tik laisvų žmonių visuomenėje (Graikijoje)
Filosofijos raidos etapai:
Skirstoma į ikikrikščionišką ir krikščionišką
Pagal laikotarpius:
oANTIKOS FILOSOFIJA. Filosofija – visa apimantis mokslas apie pasaulį. Tai – tobuliausia
gyvenimo forma, didžiausias žmogui įmanomas priartėjimas prie dieviškojo gyvenimo.
oVIDURAMŽIŲ FILOSOFIJA. Neregėto filosofijos klestėjimo laikas. Filosofija pritaikyta
teologijai. Scholastika – tobuliausia Viduramžių filosofavimo forma. Filosofija nebelaikoma
aukščiausia žmogui prieinama gyvenimo forma. Tobulo žmogaus idealas – Kristus.
oNAUJŲJŲ LAIKŲ FILOSOFIJA. Prasideda filosofijos krizė, kurią sukelia modernusis
gamtos mokslas. Prasidėjo filosofijos – mokslo ir filosofijos – meno konfliktai.
oNAUJAUSIŲJŲ LAIKŲ FILOSOFIJA.
oPOSTMODERNO FILOSOFIJA.
Filosofija skilo į:
Pozityvistinę filosofiją. Tai – filosofija, neigianti filosofijos reikalingumą ir reikalaujanti ją pakeisti
moderniuoju moksliniu žinojimu.
Marksizmą. Mėgino pateikti radikalaus pasaulio pertvarkymo programą.
Humanitarinę filosofiją. Egzistencializmas, hermeneutika, psichoanalizė ir kt. kryptys.
Antipozityvistinė nuostata: teigė, kad žmogaus negalima nagrinėti tik gamtamoksliais metodais,
reikalavo ieškoti specifinių būdų.
Talis iš Mileto:
Filosofijos pradininkas. Iškėlė pirmąjį filosofijos klausimą: kas yra pasaulio pradžia? Pasaulio pradu laikė
vandenį, nes iš jo atsirandama ir juo virstama. Talis siekia atrasti pasaulio principą. Mąstymas principais leidžia
susidaryti visuminį, prasmingą pasaulio vaizdą.
Kuo pasižymi filosofinis mąstymas:
Operavimas principais.
Daiktų esmės paieškos, o ne reiškinių tyrinėjimas. Atsiranda nuojauta, kad daiktai niekada nepasirodo
savo tikruoju pavidalu, o tik kaip reiškiniai. Filosofiją domina už jų slypinti reikšmė.
Grynasis (teorinis) mąstymas. Reiškinius suvokiame pojūčiais. Esmei suvokti reikalingas grynasis
mąstymas, išlaisvintas iš pojūčių. Šis mąstymas pretenduoja į objektyvią tiesą.

Filosofinio pažinimo objektas yra metafizinė tikrovė. Filosofija – transcenduojančio mąstymo
įsikūnijimas, ji peržengia juslinės patirties sferą.
Refleksyvinis mąstymas. Leidžia stebėti ir kontroliuoti savo mintis. Refleksija – kiekvieną mintį
šlifuojanti mašina. Padeda išugdyti idealųjį ,,aš‘‘.
Herakleitas ir Parmenidas:
Ginčas klausimu: esminis tikrovės bruožas – kintamumas ar pastovumas?
HERAKLEITAS:
Herakleito tapsmo doktrina:
Grynojo tapsmo doktrinos šalininkas, teigė, kad fundamentalus tikrovės bruožas yra absoliutus kintamumas.
Pasaulio pradas – ugnis. Ciklinio laiko teorija: pasaulis atsiranda iš ugninio chaoso ir sudegs kosminiame gaisre.
Laiko sampratos:
Ciklinio laiko samprata
Tiesinio arba linijinio laiko samprata (žinoma tik krikščionių civilizacijai)
Herakleito Logoso doktrina:
Logosas – žodis, protas, įstatymas ir dėsnis. Visatos atsiradimas ir tapsmas vyksta tvarkingai, nes jį reguliuoja
logosas (kosminis protas). Dialektinė priešybių vienybė ir kova: visų daiktų egzistavimą palaiko priešybių
įtampa. Atsiranda dialektinis mąstymo būdas (daiktas vienu metu ir yra, ir nėra). Priešingas tipas – metafizinis
mąstymas (daiktas arba yra, arba nėra). Priešybių įtampa atrodo kaip disharmonija ir konfliktas ir tik išminčiai
supranta, kad ji įkūnija logoso principą.
Intelektas - instrumentinė veiksmų padarinių apskaičiavimo galia. Protas - prasmes kurianti galia, kuri
nusistato tikslus. Išmintis - ypatingas sugebėjimas nustatyti savo harmoningą santykį su visata.
PARMENIDAS:
Parmenido būties teorija:
Būties teorijos pradininkas. Teigė, jog pamatinis tikrovės bruožas yra jos pastovumas. Svarstė, ką...