Filosofija. Konspektas

Ištrauka

1.Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofija ir kultūra. Filosofija ir mokslas.
Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi.
Filosofijos disciplinos:
1. Metafizika - nagrinėjas pačius bendriausius faktus. Atsako į kl: Kas yra? Kas egzistuoja? Tai viena iš pagrindinių disciplinų sudarančių filosofiją. Metafizika nagrinėja bendriausias visuotines būties problemas.
Epistemologija - pažinimo teorija. Klausia: Kaip aš galiu pažinti tai kas egzistuoja? Kuo tikrasis žinojimas skiriasi nuo manymo? (pvz.“Dievas yra šio pasaulio kūrėjas“Iš kur žinoti? Iš tam tikrų raštų.)
Logika ir filosofinė logika - tai formali disciplina kuo pagrįstas samprotavimas skiriasi nuo nepagrįsto.
2. Mokslo filosofija: Kas yra mokslas? Kuo mokslas pranašesnis?
Sąmonės filosofija: kas yra sąmonė ar yra tik materija ar yra kažkas daugiau?
Kalbos filosofija nagrinėja kas yra kalba?
Moralės filosofija nagrinėja moralę. Ji nagrinėja ne faktus, o normas. Kuo skiriasi norma nuo fakto? Etika - moralės filosofijos dalis. Bando sukurti normas, jas pagrįsti.
3. Politinė filosofija nagrinėja kokiais pagrindais remiantis reikėtų organizuoti valstybės valdymą.
Socialinė filosofija nagrinėja klausimus kas yra visuomenė? Ar tai individų visuma ar kažkas daugiau?
Estetika nagrinėja klausimus: Kas yra grožis? Kokia jo prigimtis? Nagrinėja natūralų ir nenatūralų grožį.
Meno filosofija nagrinėja klausimus kas yra menas?
Religijos filosofija: ar yra Dievas? Kas yra religija?
Ugdymo filosofija: nagrinėja klausimus kokiais principais remiantis reikėtų ugdyti jaunuomenę?
Istorijos filosofija: nagrinėja klausimus ar istorija turi galutinį tikslą? Ar esama istorijos vystymosi dėsnių?
Matematikos filosofija nagrinėja matematikos sąvokas ir pagrindus.
Teisės filosofija susijusi su politika; kas yra teisė? Kokia įstatymų prigimtis?
Filosofijos vaidmuo kultūroje
Kultūra (lot.cultura - apdirbimas, ugdymas, lavinimas) - tai žmonių veiklos būdai ir rezultatai.
Sąlygiškai kultūrą galima skirstyti į materialią (gamybos būdas ir padaryti daiktai, technika ir technologija, lemiantys materialias žmogaus gyvenimo sąlygas) ir dvasinę (žmonių dvasinės, intelektualiosios veiklos būdai ir produktai: mokslas, menas, politinės ir teisės teorijos, moralė, religija).
Kultūra tapatu civilizacijai.
Kokią įtaką turi filosofija kultūrai?
1. Turi įtaką žmonių pasaulėžiūrai (tai pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame sistema bei su šiomis pažiūromis glaudžiai susiję žmonių gyvenimo principai, įsitikinimai, idealai, vertybinė orientacija).
Pvz.: Darvinas sukūrė evoliucinę teoriją. Svarbiausia - rūšies mutacija. Anot jo, mes nesame viršūnė, o tik mutantai.
Froidas sukūrė psichoanalizę: mes nesame racionalios būtybės. Mus valdo instinktai, net mums nesuvokiant.
Žinoma, ne kiekviena mokslo atrastas faktas ar teorija turi reikšmę pasaulėžiūrai. Jis tampa svarbus pasaulėžiūrai tik tuo atveju, jei perkeliamas į vidinį žmogaus pasaulį ir susiejamas su jo vidiniais įsitikinimais,idealais,vertybių sistema.
Nė viena idėja nepriklauso tradicijai, ji yra sukurta individų.Tačiau ne visos filosofinės idėjos prigijo.Filosofai generuoja tik tam tikras idėjas.
2. Filosofija kaip sielovada.
Pvz.Budizmas teigia 4 tiesas.
-Gyvenimas yra kentėjimas
-Kentėjimas turi savo priežastį
-Kentėjimas gali liautis
-Esama būdų kurie gali sustabdyti kentėjimą
3. Filosofija –visos kultūros savimonė.
Filosofija ir mokslas
Pirmasis filosofijos struktūrą aptarė Aristotelis.Jis išskyrė:
• Teorinę filosofiją(tyrinėja būties principus)
• Praktinę filosofiją(tyrinėja žmogaus veiklos principus)
• Poetinė filosofija(tyrinėja kūrybos principus ir apimančią poetiką bei retoriką).Tačiau šis terminas filosofijoje neprigijo-todėl, kad Aristotelio darbų apie kūrybą beveik neišliko.
Tiek teorinė, tiek praktinė filosofija Antikos ir viduramžių laikais nekėlė sau tikslo pakeisti ar pagerinti materialines žmonių gyvenimo sąlygas. Manyta, kad filosofų neturi dominti nei nauda,nei šlovė,-jiems turi rūpėti tik išmintis.Sparčiai plėtojantis pažinimo metodams,pakito ir mokslinio pažinimo tikslų samprata.tai lėmė visuomenėje vykstančios permainos.Francis Beikonas „Žinojimas –jėga“. Vėliau Auguste Comte teigia,kad tik tikslias,faktais pagrįstas ir empirinius objektus apibūdinančias žinias teikia tikslieji,empiriniai(patyrimu paremti)mokslai.O žinių apie būties pradus ar galutinę daiktų esmę pateikti negali niekas,
tokių dalykų...