Fenomenų tyrinėjimu grįstas mokymas trečioje klasėje

Ištrauka

Bakalauro darbas
Fenomenų tyrinėjimu grįstas mokymas trečioje klasėje

Turinys
Įvadas 7
Fenomenų tyrinėjimais grįsto ugdymo teorinės prielaidos 9
Fenomenų tyrinėjimais grįsto ugdymo samprata 9
Fenomenu grįsto mokymo struktūra 11
Mokytojo vaidmuo fenomenų tyrinėjime 12
Mokymosi aplinka ir fenomenų tyrinėjimais grįstas mokymas 14
Trečios klasės mokinių amžiaus tarpsnio ypatumai ir fenomenų tyrinėjimo galimybės 16
Skyriaus apibendrinimas 18
Fenomenų tyrinėjimais grįstas ugdymas N mokykloje: mokytojų patirtys (interviu) ir
ugdomosios veiklos 3 klasėje tyrimas 20
Tyrimo metodologija 20
Interviu analizė 22
Interviu apibendrinimas 37
Fenomenų tyrinėjimu grįstos ugdomosios veiklos tyrimas 3 klasėje 38
Ugdomosios veiklos apibendrinimas 55
Diskusija ir Išvados 57
Šaltiniai 60
Priedai 64
Priedas A 64
Priedas B 75
Priedas C 76
Priedas D 77

Įvadas
Temos aktualumas. Įsivaizduokime, jog vieną rytą, mokiniams atėjus į klasę jų laukia
staigmena. Tačiau šį kartą juos pasitinka ne kasdieniniai matematikos ar lietuvių kalbos vadovėliai, o
ant stalų stovi mažos dėžutės, apgaubtos paslapties, o jas seka smalsios mokinių akys. Berniukas
klausia:
„Kas gi tai?“, o mokytoja atsako: „Šioje dėžutėje slypi fenomenas, su kuriuo pasileisime į tyrinėjimo
džiungles“. Ugdytiniai pajunta, kad šiandien laukia neįprastos pamokos, jų akyse žiba smalsumas ir
noras kuo greičiau išnaršyti mokytojos minimas džiungles. Kokybiškas, įdomus ir modernus
mokymasis – užslėpta vaikų, tėvų ir mokytojų svajonė. Šią svajonę jau daugiau nei 16 metų savo
mokyklose įgyvendino Suomija. Kasmet į šią šalį atvyksta pedagogai, mokslininkai, specialistai,
ieškantys didžiausios švietimo sistemos paslapties ir tikėdamosi atrasti naujoviškų koncepcijų ir
perspektyvų, kurias galėtų pritaikyti savo bendruomenėse (Symeonidis, Schwaz, 2016). Suomiai, 2014
metais išleidę naują pagrindinio ugdymo programą, kurioje pabrėžta, jog švietimas suvokiamas, kaip
pasikartojanti ir kryptinga kelionė, kurioje mokiniai imasi interaktyvaus ir savarankiško vaidmens,
patys apibrėždami savo tikslus ir spręsdami problemas savarankiškomis bei kolektyvinėmis
pastangomis (Symeonidis, Schwaz, 2016). Būtent tai suformavo naują ugdymo požiūrį, pavadinimu –
fenomenais grįstas mokymas (angl. Phenomenon – based learning). Tokį sprendimą paveikė įvairūs
filosofiniai metodai. Vienas iš jų – fenomenologija, reiškianti mokslą apie reiškinius, kuriuos jaučiame,
matome ir liečiame. Dar XX a. fenomenologija tapo pagrindine filosofine tradicija Europoje, o jos
žymiausiu įkūrėju laikomas Edmundas Husserlis, kurio idėjomis buvo naudotasi, kuriant fenomenais
grįstą ugdymą (Schaffar, Wolff, 2024).
Lietuvoje apie fenomenų tyrinėjimais grįstą ugdymą yra žinoma nedaug, tačiau „Geros
mokyklos koncepcijoje“ (2019) yra nurodoma, kad „Ugdymo turinys įdomus, provokuojantis,
pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius. Mokomasi spręsti gyvenimiškas problemas, ugdomos
šiuolaikiniam gyvenimui aktualios kompetencijos. Mokomasi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant
ir išrandant, kuriant, bendraujant“ (10 psl.). Galima manyti, kad Lietuvos švietimas pradeda orientuotis
į šiuolaikišką ugdymą ir po truputį užnugaryje palieka tradicinį mokymą. Ciuciulkienė et all. (2023)
atliko tyrimą, kuriame buvo apklausti Lietuvos anglų kalbos mokytojai, naudojantys fenomenais grįstą
ugdymą. Rezultatai parodė, kad mokytojai mano, jog fenomenų metodas yra išskirtinis, nes moko
mokinius problemų sprendimo įgūdžių realiose gyvenimiškose situacijose, o tai peržengia tradicinių
pamokų ribas. Šio metodo integravimas padeda mokiniams pasirengti gyvenimui po mokyklos.
Alijauskaitė (2018) savo magistro darbe pabrėžia, kad fenomenais grįsto ugdymo didžiausia
siekiamybė yra – ugdytinių žinių gilinimas, per mus supančią aplinką. Autorė teigia, kad naudojant šį metodą yra ugdomos mokinių kompetencijos, kurios yra būtinos dabar ir tolimoje ateityje.
Probleminis klausimas: Ar fenomenų tyrinėjimais grįstas ugdymas veiksmingas skatinant
mokinius mokytis, gilinant jų gebėjimus ir žinias?
Tyrimo objektas - Trečios klasės mokinių žinios ir gebėjimai taikant fenomenų tyrinėjimais
grįstą ugdymą.
Tyrimo tikslas – Ištirti fenomenų tyrinėjimu grįsto ugdymo veiksmingumą remiantis N
mokyklos atveju.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę ir metodinę literatūrą fenomenais grįsto ugdymo klausimais;
2. Atlikti N mokyklos mokytojų interviu ir išsiaiškinti, kaip jie supranta fenomenų
tyrinėjimais grįstą...