Fatalistinės dabarties laiko perspektyvos sąsajos su bendruoju saviveiksmingumu

Ištrauka

Psichologijos studijų programa 
Bakalauro darbas

Fatalistinės dabarties laiko perspektyvos sąsajos su bendruoju saviveiksmingumu


TURINYS 
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
PRATARMĖ 5
1. ĮVADAS 7
1.1. Laiko perspektyvos teorija ir fatalistinės dabarties laiko perspektyvos ypatumai 7
1.2. Saviveiksmingumo samprata ir jo sąsajos su fatalistine laiko perspektyva 13
1.3. Tyrimo tikslas ir hipotezės 18
2. TYRIMO METODIKA 19
2.1. Tiriamieji 19
2.2. Tyrimo metodai 19
2.3. Tyrimo eiga 21
2.4. Duomenų tvarkymas 21
3. REZULTATAI 22
4. REZULTATŲ APTARIMAS 25
IŠVADOS 29
LITERATŪRA 30
PRIEDAI 39

SANTRAUKA
Fatalistinės dabarties laiko perspektyvos sąsajos su bendruoju saviveiksmingumu, Vaida
Ambroževičienė, Vilnius, VU, 2024, 38 psl.
Dabartiniuose tyrimuose vis plačiau nagrinėjama laiko perspektyvos kaip trumpalaikės
būsenos tema. Jai sukelti dažnai naudojamos įvairios istorijos, kurių pagalba trumpam gali pasikeisti
tiek pati laiko perspektyva, tiek kitos charakteristikos. Šio darbo tikslas yra pabandyti sužadinti
fatalistinę dabarties laiko perspektyvą ir sužinoti kaip tai paveiks bendrojo saviveiksmingumo
rezultatus. Iš viso tyrime analizuoti 249 respondentų atsakymai: 76 (30,5%) – skaitė fatalistinės
dabarties laiko perspektyvos istoriją (eksperimentinė grupė), 91 (36,5%) – ateities laiko perspektyvos
istoriją ir 82 (32,9%) – neutralią istoriją (kontrolinės grupės). Suvoktai laiko kontrolei buvo
užduodamas klausimas apie požiūrį į laiką, laiko perspektyvai įvertinti pasitelktas Short version of
the Zimbardo Time Perspective Inventory (ZTPI-short), o bendrajam saviveiksmingumui pamatuoti
– The General Self-Efficacy Scale, (GSE). Šiame eksperimentiniame tyrime nepavyko sužadinti
fatalistinės dabarties laiko perspektyvos, tad kontrolinių ir eksperimentinės grupės suvoktos laiko
kontrolės, fatalistinės dabarties ir bendrojo saviveiksmingumo įverčiai buvo panašūs.
Raktiniai žodžiai: fatalistinė dabarties laiko perspektyva, bendrasis saviveiksmingumas,
sužadinimas

5 PRATARMĖ
Šiais laikais dauguma žmonių itin seka laiką ir siekia būti kuo efektyvesni nes dažniausiai to
reikalauja aplinka: mokykla, darbas, namai, o kartu ir vidinis siekis – būti naudingu. Pasak Rojas-
Mendez ir kitų (2002) vakarietiškoje kultūroje laikas tapo tarsi valiuta kuri kartais net svarbesnė nei
pinigai, nes vis daugėja ir aiškėja būdai kaip jų uždirbti, tačiau atsiranda laiko stoka, o jo tėkmės
pakeisti negalima. Vis svarbiau tampa kiekvieno žmogaus požiūris į laiką. Bendrąja prasme požiūris
į laiką susideda iš emocijų, jausmų ir vertinimų apie praeitį, dabartį ir ateitį bei jų tarpusavio sąsajų.
Šis konstruktas mokslinėje literatūroje dažniausiai įvardijamas kaip laiko perspektyva (Andretta et
al., 2014). Ji netiesiogiai veikia ir kiekvieno individo elgesį bei priimamus sprendimus.
Laiko perspektyva susidomėta jau pakankamai seniai ir, pasak kai kurių autorių, dar
psichologijos klasikai W. James ir K. Lewin pabrėžė laiko suvokimo ir nuostatų į laiką svarbą. Šie
mokslininkai padėjo pamatus ir dabartinei, vis dar tebevystomai, laiko perspektyvos teorijai (Keough,
Zimbardo, & Boyd, 1999). Remiantis šia teorija, galima teigti, jog kiekvienas žmogus gyvenimo
eigoje įvairių patirčių, santykių su aplinka ir kitų veiksnių pagalba suformuoja tam tikrą požiūrį į
laiką ir daugiausiai koncentruojasi į tam tikrą laiko tarpsnį: praeitį, dabartį ar ateitį. Kadangi kiekviena
laiko dimensija yra susijusi su tam tikru teigiamu ar neigiamu emociniu fonu, tad klasikiniame laiko
perspektyvos teorijos variante išskiriamos 5 pagrindinės perspektyvos, kurios detaliau apibūdina tam
tikras žmogaus nuostatas ir galimus elgesio modelius. Viena iš jų yra fatalistinė laiko perspektyva,
kuria besivadovaujantys žmonės tiki, jog jų gyvenimus daugiau kontroliuoja likimas nei jie patys
(Zimbardo & Boyd, 2008). Kaip teigia Baird, Webb, Sirois...