Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė teikti paslaugas Lietuvoje

Ištrauka

Turinys
Įžanga 2
1. Sąvokos „teisininkas“ samprata 4
2. Laisvo teisininkų judėjimo Europos Sąjungos valstybėse ištakos 5
3. Europos Sąjungos teisininkui, norinčiam teikti paslaugas Lietuvoje, taikomi
reikalavimai 9
4. Teisininkų teikiamos paslaugos 11
4.1 Teisė teikti laikinas paslaugas 12
4.2 Teisė teikti nuolatines paslaugas 14
Išvados 19
Literatūros sąrašas 20
Santrauka 22
Summary 23

Įžanga
Temos aktualumas. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams galimybė teikti
paslaugas Lietuvoje yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą 2004
m. Tai suponuoja, kad tokia praktika Lietuvoje dar neturi itin gilių šaknų kaip ir pati
narystė. Statistikos duomenimis šiuo metu Lietuvoje teikti nuolatines paslaugas turi teisę
17 teisininkų iš įvairių Europos Sąjungos valstybių narių. Iš to galime suprasti, kad tai dar
nėra itin prioritetinis Europos Sąjungos teisininkų pasirinkimas, kuris neabejotinai laikui
bėgant įves naujovių tiek į Lietuvos teismų praktiką, tiek į teisės teoriją.
Darbo tikslas. Šio darbo tikslas yra atskleisti kokias galimybes teikti paslaugas
Lietuvoje turi Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai.
Darbo uždaviniai. Siekiant šio darbo tikslo yra svarbu:
1. atskleisti teisininko sampratą;
2. nustatyti reikalavimus, keliamus teisininkui, norinčiam teikti paslaugas Lietuvoje;
3. išanalizuoti laisvo teisininkų judėjimo įtvirtinimo Europos Sąjungoje ištakas;
4. išskirti, apibūdinti ir palyginti Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams
galimų teikti Lietuvoje paslaugų rūšis;
Tyrimo objektas. Siekiama išsiaiškinti, kurios specialybės teisininkai gali teikti
paslaugas Lietuvoje, išnagrinėti laisvo teisininkų judėjimo Europos Sąjungoje priešistorę,
nustatyti bei išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams Lietuvoje
keliamus reikalavimus bei pristatyti galimų teikti paslaugų rūšių ypatumus.
Metodologija. Rengiant šį darbą buvo naudotasi šiais tyrimo metodais:
1. Lingvistinis- sąvokų aiškinimas, teisės normų teksto analizė.
2. Lyginamasis- lyginant teisės aktus, atskiras normų nuostatas.
3. Istorinis- lyginant teisinį reguliavimą istorijos kontekste. 
Rengiant šį darbą pagrindiniai šaltiniai- Europos Sąjungos direktyvos,
reglamentuojančios laisvą paslaugų ir teisininkų judėjimą bei Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymas.