Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiklos esmė ir pagrindiniai aspektai

Ištrauka

Turinys
Įvadas 2
1Europos Sąjungos Struktūriniai fondai 3
1.1Europos Sąjungos Struktūrinė politika ir tikslai 3
1.2Struktūrinių fondų principai 4
1.3Planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai 5
2Europos Sąjungos struktūrinių fondų veikla 6
2.1Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo sistema 9
2.2Europos struktūrinių fondų keliami bendrieji reikalavimai projektams 10
3Europos Sąjungos struktūrinė parama Lietuvai 11
3.1Struktūrinė paramai viešajam sektoriui 12
3.2Struktūrinių fondų parama Savivaldybėms ir Apskričių administracijoms 13
3.3Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama privačiam sektoriui 14
3.4Europos Sąjungos parama kaimo plėtrai ir žuvininkystei 15
3.5Sėkmingai įgyvendinti projektai 15
Išvados 17
Literatūra 18

Įvadas
Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp
ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“
ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir
socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir
turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems.
Struktūrinius fondus sudaro keturi pagrindiniai fondai: Europos regioninės plėtros fondas, Europos
socialinis fondas, Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas, Finansiniai instrumentai žuvininkystės
valdymui ir neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas.
Šiame darbe aptariama Europos sąjungos struktūrinių fondų veika, kaip vienos iš tarptautinių
organizacijų, siekiančių sumažinti skurdą ir nelygybę tarp ES narių, veikla.
Darbo objektas: Europos sąjungos struktūriniai fondai.
Darbo tikslas: išanalizuoti ES struktūrinių fondų veiklos esminius aspektus.
Darbo uždaviniai:
Aptarti Europos Sąjungos struktūrinių fondų kilmę bei sampratą;
Išnagrinėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų politiką, tikslus;
Aptarti Europos Sąjungos struktūrinių fondų principus bei veiklos mechanizmus;
Išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiklą Lietuvoje;
Aptarti esminius Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiklos valstybėse narėse aspektus.

1 Europos Sąjungos Struktūriniai fondai
Kaip ir kiekvienas daiktas, reiškinys ir pan., ES Struktūriniai fondai turi savo atsiradimo istoriją.
Norint kalbėti apie jų atsiradimą, derėtų paminėti, jog Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos
finansinis instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių
regionų plėtrą. Šiuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos
biudžeto lėšos: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Europos
žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF) ir Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui
(FIŽV). 2000 - 2006 m.
ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų (1999 m. kainomis), t.y. apie 30 % viso ES
biudžeto. Struktūrinių fondų parama remiasi papildomumo principu. T.y. paramos lėšos, skiriamos ne
pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti - ES biudžeto lėšos prisideda prie
nacionalinio biudžeto lėšų, kuriomis teikiama parama verslui. Taigi valstybės narės turi prisidėti prie
remiamų projektų finansavimo.
Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys - atsiliekantys
Italijos pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims, kaip Airija, Graikija,
Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai - iki 7 kartų.
Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas
yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių - regioninės politikos - tikslas. ES regioninė politika – tai visuma
priemonių, nukreiptų į mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą bei tarpregioninės sanglaudos skatinimą
siekiant spartesnio bendro šalies ekonominio augimo ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.
ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama
pasitelkus ES Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia
padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių
sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir
darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės, veiklos.