Europos Sąjungos poveikis Lietuvos viešajam administravimui

Ištrauka

REFERATAS 
„Europos Sąjungos poveikis Lietuvos viešajam administravimui“

TURINYS
Įvadas 3
Viešojo administravimo apibūdinimas 4
Apie Europos Sąjungą 6
Viešasis administravimas Lietuvoje 7
Viešasis administravimas Europos Sąjungoje 8
Europos Sąjungos poveikis Lietuvos viešajam administravimui 10
Pasiekimai 12
Išvados 13
Naudota literatūra 14

ĮVADAS
Žmonių, gyvenančių visuomenėje tam tikri klausimai, gali būti išspręsti tik visų
bendromis pastangomis. Valstybės, kaip politiniai organizuoto socialinio junginio, uždaviniai ir
yra tenkinti bendruosius žmonių – to socialinio junginio narių – reikalus, rūpintis jų bendrais
interesais. Kadangi valstybės uždavinių daugėja, jiems įgyvendinti valstybei tenka organizuoti
daugiau naujų viešųjų tarnybų.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę iškilo labai svarbus reikalas kurti valstybę, kuri būtų
orientuota į demokratinės visuomenės poreikius, nepriklausomai nuo kitų valstybių tvarkytų
visus savo vidaus ir užsienio reikalus. Tam reikalingos gilios viešojo administravimo, kuris
aiškina valstybės ar valdymo turinį, mokslo žinios. Todėl Lietuvoje šiuo metu daug dėmesio
skiriama šiam mokslo dalykui.

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO APIBŪDINIMAS
Viešasis administravimas yra pakankamai plati veiklos sfera, būdinga įvairioms valdymo
formoms, turinti skirtingas administravimo struktūras, procesus ir techniką. Viešojo
administravimo kaip valstybės valdymo - administravimo funkcijos atsiradimas siejamas su
organizuotos visuomenės atsiradimu. Modernaus viešojo administravimo pagrindas –
centralizuotų valstybių atsiradimas. Naujausiųjų laikų administravimas atsirado D. Britanijoje ir
JAV. Šios valstybės ėjo skirtingu keliu viena nuo kitos ir nuo kontinentinės Europos kraštų
vystant savą viešojo administravimo modelį, pagrįstą administracinės piliečių atsakomybės įtvirtinimu.
Po nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus Lietuvos integracijos procesui į Europos
Sąjungą, atsirado poreikis senas mokslo kategorijas keisti naujomis. Ypač dažnai imta vartoti
sąvoką “viešasis administravimas”. Šiuo metu šią sąvoką dažnai galima išgirsti politikų ir
valstybės valdžios atstovų kalbose bei sutikti teisės aktuose, taip pat ir žiniasklaidoje. Pradėjus
vartoti šią kategoriją, pamažu bandoma atsisakyti ilgus dešimtmečius vartotos “valstybinio
valdymo” sąvokos. Vakaruose viešojo administravimo teorija atsirado XIX a. pabaigoje, tačiau
mokslininkai iki šiol neturi bendros nuomonės.
Viešąjį administravimą gana komplikuota vienareikšmiškai apibrėžti, taip yra todėl, kad jis
apima platų veiklos ir subjektų spektrą. Dauguma mokslininkų tvirtina, kad viešojo
administravimo veiklos sfera apima ne tik įvairias organizacijas, bet ir asmenis, kurie dirba fizinį
darbą. Dalis viešojo administravimo subjektų yra aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie
formuoja nacionalinę politiką ir gali duoti naudos tautai. Kiti faktiškai neatsako už politikos ar
tam tikros srities strategijos kūrimą ir paprastai vykdo nesudėtingas vykdomosios valdžios
funkcijas. Viešojo administravimo subjektais taip pat laikomi gydytojai, teisininkai,
mokslininkai, buhalteriai, vadybininkai bei kiti tarnautojai ir asmenys, atliekantys daugybę kitų
funkcijų, nesusijusių su vykdomąja valdžia.