Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategijos pagrindiniai bruožai ir prioritetai

Ištrauka

Referatas
Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategijos pagrindiniai bruožai ir prioritetai

Šiais laikais visi klausimai, susiję su Europos Sąjunga, mums, lietuviams, turėtų būti
aktualūs. Juk esame nejauni šios sąjungos nariai-įstojome 2004 metų gegužės 1-ą dieną. Apie
Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategiją manau daug kas nėra net girdėjęs. Pati esu apie tai
girdėjusi, bet tik tiek. Būtent todėl ši tema man pasirodė aktuali. Be to, šiais laikais, kai ypatingas
dėmesys kreipiamas į aplinkos apsaugos ir ekologijos problemas, ši tema turėtų būti plačiau ekskaluojama.
Šio referato tikslas-susipažinti su Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija.
Uždaviniai-išskirti šios strategijos pagrindinius bruožus ir prioritetus.
Visuomenės darnaus vystymosi sąvoka pirmą kartą buvo įvardyta 1987 metais
Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“. „Darnus vystymasis-tai
plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti
savąsias“. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir
aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą.
Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija buvo patvirtinta 2001 metais
Geteborge (Švedija) įvykusiame ES šalių vadovų pasitarime. Čia buvo konstatuota, kad darnus
vystymasis yra ilgalaikė Europos Sąjungos strategija, užtikrinanti švarią ir sveiką aplinką bei
gerėjančią gyvenimo kokybę dabartinei ir ateinančioms kartoms. Įgyvendinant šią strategiją
būtina, kad ekonominis augimas spartintų socialinę pažangą ir gerintų aplinkos būklę, kad socialinė
politika stimuliuotų ekonominį augimą, o aplinkos politika būtų ekonomiškai veiksminga.

Itin svarbų vaidmenį formuojant bendrą ES darnaus vystymosi strategiją suvaidino
2000-ųjų metų Lisabonos pasitarimas, kuriame buvo suformuluotas pagrindinis ilgalaikis Europos
Sąjungos strateginis tikslas: tapti konkurencingiausios ir sparčiausiai besivystančios, žiniomis
pagrįstos ekonomikos visuomene, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, didesnį užimtumą
ir glaudesnius socialinius ryšius.
Vėliau šio pasitarimo rezultatus imta vadinti Lisabonos strategija, reikalaujančia imtis
veiksmų šiose srityse: vidaus rinkos, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų, švietimo,
struktūrinių ekonomikos reformų, stabilios valiutos ir makroekonominės politikos, taip
sudarant palankias sąlygas augimui ir darniems viešiesiems finansams. Dauguma iš šių sričių yra
tarpusavyje susijusios: darnūs viešieji finansai skatina augimą ir todėl sukuriama daugiau darbo, o
mažesnis nedarbas reiškia mažesnes socialinio draudimo išlaidas, tai vėlgi teigiamai veikia
valstybės finansus.