EUROPOS SĄJUNGA IR JOS PLĖTRA

Ištrauka

EUROPOS SĄJUNGA IR JOS PLĖTRA
Viešojo administravimo referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
EUROPOS SĄJUNGOS KŪRIMO ISTORIJA 4
EUROPOS SĄJUNGA IR JOS VEIKLA 6
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS 9
IŠVADOS 12
NAUDOTA LITERATŪRA 13

ĮVADAS
Europos Sąjunga (ES), tai dvidešimt septynių valstybių ekonominė bei politinė bendrija.
Europos Sąjunga yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi veikti išvien taikos ir
gerovės labui. Jos pirmtakė yra 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos
Ekonominė Bendrija (EEB). 17-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras. Bendras Europos
Sąjungos šalių gyventojų skaičius yra 500 mln.
Darbo tikslas – susipažinti su Europos Sąjunga ir jos plėtra.
Darbo uždaviniai tikslui pasiekti:
1.Aprašyti Europos Sąjungos kūrimo istoriją;
2.Aprašyti Europos Sąjungą ir jos veiklą;
3.Aprašyti Europos Sąjungos institucijas.

EUROPOS SĄJUNGOS KŪRIMO ISTORIJA
Europos Sąjunga buvo įsteigta siekiant užbaigti dažnus ir žiaurius kaimyninių šalių karus.
Istorinės Europos Sąjungos šaknys glūdi Antrajame pasauliniame kare. Europos integracijos idėja
kilo europiečiams nusprendus nebeleisti, kad pasikartotų tokios žudynės ir griovimas.
Europa yra žemynas, kuriame gyvena daug skirtingas tradicijas ir kalbas turinčių tautų.
Europos Sąjunga gina demokratijos, laisvės ir socialinio teisingumo vertybes. Ji puoselėja Europos
tautų bendradarbiavimą skatindama vienybę, išsaugodama kultūrų įvairovę ir užtikrindama, kad
priimami sprendimai kuo labiau atitiktų piliečių požiūrį.
Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis:
1951  m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija;
1957  m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija (Euratomo) ir Europos ekonominė bendrija;
1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti
„Europos Bendrijų“ terminas. Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga
po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo pasirašyta 1992m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis.
Pirmiausia buvo siekiama skatinti ekonominį bendradarbiavimą remiantis tuo, kad
tarpusavyje prekiaujančios šalys tampa vienos nuo kitų ekonomiškai priklausomos ir todėl labiau
linkusios vengti konfliktų. Todėl 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje pasirašiusios sutartį Europos
anglių ir plieno susivienijimą įkūrė šešios valstybės , kuri įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.: Belgija,
Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vakarų Vokietija.
1957 m. kovo 25 d. šios valstybės pasirašė Romos sutartis (Europos ekonominės bendrijos
ir Euratomo), kurios įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.
1967 m. įsteigiamos šios bendros institucijos – Europos parlamentas (asamblėja), Europos komisija ir Europos taryba.
1973 m. prisijungė kitos valstybės: Airija, Danija, Jungtinė Karalystė.
1981 m. prisijungė: Graikija.
1986 m. prisijungė: Ispanija, Portugalija.
1990 m. dar prisijungė: Rytų Vokietija Susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms.
1995 m. prisijungė prie Europos Sąjungos: Austrija, Suomija, Švedija.
2004 metų gegužės 1 d. prisijungė: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta,
Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
2007 metų sausio 1 d. prisijungė: Bulgarija, Rumunija.
2013 metų liepos 1 d. prisijungė: Kroatija.
Dabar narystės siekia: Makedonija, Turkija, Serbija, Islandija, Juodkalnija.
Pradžioje buvusi vien ekonomine sąjunga dabar ji tapo organizacija, veikiančia
įvairiausiose politikos srityse nuo pagalbos vystimuisi iki aplinkos. Atsižvelgiant į šį pokytį
1993 m. jos pavadinimas pakeistas iš Europos Ekonomikos Bendrijos (EEB) į Europos Sąjungą (ES).
ES veikla grindžiama teisinės valstybės principais: kad ir ką ES darytų, visa tai
reglamentuojama sutartimis, kurias laisva valia ir demokratiškai pasirašo visos valstybės narės.
Šiuose įpareigojančiuose susitarimuose nustatomi daugelio ES veiklos sričių tikslai.
Jau pusę amžiaus ES užtikrina taiką, stabilumą ir klestėjimą, padeda kelti gyvenimo
standartus. Buvo įvesta ir bendra Europos valiuta – euras.
Panaikinus pasienio kontrolę prie ES vidaus sienų galima laisvai keliauti po didžiąją
žemyno dalį. Be to, tapo daug lengviau išvykti gyventi ir dirbti į kitą Europos šalį.
Bendroji, arba vidaus, rinka – tai pagrindinė ekonominė ES varomoji jėga. Dėl jos
dauguma prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių ES teritorijoje gali judėti laisvai. Vienas iš
pagrindinių tikslų – kuo efektyviau panaudoti didžiulį jos potencialą, kad europiečiams iš to būtų
kuo daugiau naudos.