Eukariotų ir prokariotų ląstelių ypatumai

9.9 (2 atsiliepimai)

Detali informacija

Kategorija:	Biologija , Referatai
Lygis:	Universitetinis
Failo tipas:	DOC failas

Apimtis:	17 psl., (2252 ž.)
Vertinimas:	9.9 (2 atsiliepimai)
Šaltiniai:	Yra

Atsisiųsti darbą

Gauti nemokamai!

Ištrauka

BENDROJI BIOLOGIJA
NAMŲ DARBAS NR.: Temos pavadinimas: Eukariotų ir prokariotų ląstelių ypatumai

Turinys
Eukariotų ląstelės 1
Augalų ląstelės 6
Gyvūninė ląstelė 9
Augalų ir gyvūnų ląstelių sandaros skirtumai 10
Prokariotų ląstelė 11
Autotrofai ir heterotrofai 15
Išvados 16
Literatūros sąrašas 17

Prokariotai ir eukariotai
Ląstelė (lot. cellula – „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas,
gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad žmogaus organizmą
sudaro apie 50 mlrd. ląstelių, skirstomų į 220 tipų. Pagal principinę ląstelės struktūrą
skiriami prokariotai ir eukariotai.
Eukariotinės ląstelės
Eukariotinės ląstelės ( k. eu – tikras, karyon – branduolys) – tai ląstelės, turinčios
tikrą branduolį, kurį nuo citoplazmos atskiria membrana, tuo tarpu prokariotų (pvz.,
bakterijų) ląstelėse genomas nuo likusios ląstelės dalies neatskirtas. Ląstelių dydis apie
13 mikrometrų. Citoplazmoje išsidėstę įvairūs organoidai, kuriuos galima pamatyti tik
pro mikroskopą, o kai kuriuos tik pro elektroninį. Ląstelės organoidai nuo citoplazmos
atskirti: viena membrana – endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosomos, dviem
membranomis – mitochondrijos, plastidės, ląstelės branduolys.
Eukariotiniai organizmai. Paprasčiausių eukariotų (mielių) genomas yra viena eile
didesnis nei bakterijų ar archėjų. Jie turi ne tik daugiau genų, didelę jų DNR dalį sudaro
baltymų nekoduojančios valdymo sritys. Žmogaus genomą, lyginant su tipiška
bakterija, sudaro 1000 kartų daugiau nukleotidų porų, 20 kartų daugiau genų ir apie
10000 kartų daugiau nekoduojančiosios DNR. Be to, eukariotų genomas yra mišrus, nes
jį sudaro ne tik branduolio DNR, bet ir ląstelėse esančių mitochondrijų ar chloroplastų
DNR. Ši eukariotų genomo dalis paveldėta iš bakterijų. Jos buvimas rodo, kad
šiuolaikinės eukariotinės ląstelės atsirado simbiozės būdu. Plėšriam pirminiam anaerobui
eukariotui prarijus bakterijas, jos prisitaikė gyventi ir daugintis ląstelės šeimininko
viduje. Ilgainiui bakterijos ne tik prisitaikė prie šeimininko medžiagų apykaitos, bet ir
suteikė jam naujų gebėjimų ir esminių privalumų. Tokios simbiozės būdu aerobinė
bakterija galėjo tapti mitochondrija, o fotosintezuojanti bakterija – chloroplastu.