Etnografinių regionų aprangos bruožai

Ištrauka

TURINYS
1. ĮVADAS 2
2. LIETUVIŲ ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ DRABUŽIAI 3
2.1 Žemaičių drabužiai 3
2.2 Aukštaičių drabužiai 5
2.3 Suvalkiečių drabužiai 7
2.4 Dzūkų drabužiai 8
3. IŠVADOS 10
4. LITERATŪRA 12

1. ĮVADAS
Lietuvoje tautinio kostiumo samprata atsirado XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Jo
pagrindu tapo valstiečių tradiciniai išeiginiai drabužiai, kurie formavosi feodalinėje Lietuvoje iki
XIX a. vidurio. Formavosi, veikiami istorinių, ekonominių, klimatinių sąlygų, ūkinės veiklos
pobūdžio, konfesijos, vietinių tradicijų ir papročių. Skirtingai nuo madingų miestiečių ir
diduomenės individualių drabužių, turinčių bendraeuropinį charakterį, kiekvienoje Lietuvos
etnografinėje srityje valstiečių aprangai būdingi saviti bruožai. Nors atskiruose regionuose matyti
aprangos bendrumai, tradicinių rūbų nešiotojai visomis išgalėmis siekė drabužio individualumo.
Nėra Lietuvoje išlikusios nė vienos identiškos aprangos dalies, nors drabužiai būtų buvę pagaminti
ir vilkėti vienoje šeimoje. Prisirišimą prie tradicinių drabužių lėmė tiek sunkios ekonominės
sąlygos, tramdančios staigius mados perversmus, tiek didžiulė pagarba seniesiems papročiams, savo
darbui.
Darbo tikslas: ištirti etnografinių regionų aprangos bruožus.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų apžvalgą.
Darbas buvo atliekamas naudojant mokslinės ir etnografinės literatūros analizės metodus.