Etnografinio stiliaus apželdinimo koncepcija
Lietuviai nuo seno mėgsta gėles. Lietuvaičių senelių darželiai kiekvienoje sodyboje buvo
pagarbioje vietoje – tai visos sodybos puošmena. Šiuolaikinė visuomenė patys ar specialistų
pagalba tvarko savo sklypus. Didžiausia problema įsikūrus į naują būstą žinoti ir suprasti kokios
aplinkos nori. Aš projektuoju 29-32 metrų etnografinio stiliaus sodybą. Sodybų ir atskirų jos dalių
tvarkymui pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio. Dauguma senųjų sodybų jau turi naujus
šeimininkus ir neretai su visai kitu požiūriu, kitomis finansinėmis galimybėmis. Vis dažniau žmonės
iš miesto persikelia į kaimą, arčiau gamtos. Tad nenuostabu, kad pertvarkomi senieji sodybų
želdiniai, kuriami nauji. Keičiasi želdinių išdėstymas ir augalų sudėtis juose.
Sprendžiant iš Lietuvos piliakalniuose ir kapuose archeologų aptiktų IX–XII amžių radinių,
galima teigti, kad tuo laikotarpiu dabartinėje šalies teritorijoje jau buvo auginami įvairių rūšių javai,
žirniai, pupos, kanapės ir linai, tačiau apie tada augintus dekoratyvinius augalus, jei apskritai jie
buvo auginami, nėra jokių duomenų. Žinių apie gėlių ir kitų dekoratyvinių augalų auginimą
Lietuvoje iki XVIII amžiaus pabaigos išlikę labai mažai. Darželių ištakas sieja su savarankiško
ūkininkavimo pradžia, t.y. apie XV–XVI a., įvykdžius valakų reformą.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!