ES politika plėtojant žemės ūkį

Ištrauka

Kursinis darbas
ES politika plėtojant žemės ūkį

Turinys
Įvadas 3
1.Bendros Europos Sąjungos žėmės ūkio politikos sukūrimas 4
2.Bendros žemės ūkio sistemos siekiamybės ir parama 4
3.ES biudžetas ir BŽUP reformos 6
4. Žemės ūkio samprata 8
5. Žemės ūkio teisinio reglamentavimo raida ir situacija Lietuvoje
14
Išvados 18
Literatūra 19

Įvadas
Europos Sąjungos remiamas žemės ūkis Lietuvoje pradeda atsigauti, formuojasi
stambūs ūkiai, kurie naudojasi ES parama modernizuojant ūkius, o taip pat gauna subsidijas už
užaugintą produkciją. ES Bendra žemės ūkio politika pradėta kurti tam, kad Bendrijos šalyse nebūtų
maisto trūkumo, tačiau po kurio laiko atsirado didelis maisto produktų perteklius. Šį klausimą ES
sprendė taip – trečiosioms šalims pigiau parduodantys produkciją ūkininkai gavudavo
kompensacijas dėl kainų skirtumo.
Žemės ūkis yra kiekvienos valstybės esminė ūkio šaka, nes tiekiamas maistas visos
šalies žmonėms. Skirstant ES biudžetą Bendroji žemės ūkio politika užimą svarbią vietą, nes žemės
ūkiui skiriama didelė parama. Šiame darbe gilinamasi į ES biudžeto skirstymą bei jo pakeitimus
nuo 2000 m. Taip pat aptariama dabartinė situacija ir pati pradžių pradžia – ES BŽŪP sukūrimas.

1.Bendros Europos Sąjungos žėmės ūkio politikos sukūrimas
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra Europos sąjungos žemės ūkio subsidijų, kurios
sudaro apie 50 %-70 % visų Europos Sąjungos išlaidų teikimo sistemą. Dėl šių subsidijų
garantuojamos minimalios kainos gamintojams, o tai tam tikra prasme užtikrina ES žemdirbių ūkių
stabilumą, o tuo pačiu ir tam tikrą žemės ūkio produkcijos kokybę.
Būtinybė sukurti bendrą žemės ūkio politiką numatyta 1958 m. pasirašytoje Romos
sutartyje. Pagrindiniai Romos sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai: didinti žemės ūkio gamybą,
garantuoti normal žemdirbių pragyvenimo lygį, stabilizuoti rinką, užtikrinti maisto ir kitų žemės
ūkio produktų tiekimą bei laikymo sąlygas, užtikrinti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam
priimtinomis kainomis. Remiantis šia sutartimis 1960 m. Europos komisija pasiūlė kurti bendrą
žemės ūkio politiką. 1962 m. buvo nustatytos pagrindinės BŽŪP kryptys, kurios rėmėsi trim
pagrindiniais principais: vieninga rinka, pirmenybė Bendrijos nariams, finansinis solidarumas. Nuo
to laiko BŽŪP tapo vienu iš pagrindinių elementų Europos institucinėje sistemoje, cementuojantis
politinius ir ekonominius Bendrijos narių santykius.
2.Bendros žemės ūkio sistemos siekiamybės ir parama
Tiesioginės išmokos - prisideda prie ūkininkavimo rėmimo visoje ES teritorijoje, užtikrinant
stabilumą ir remiant ūkininkų pajamas, taip užtikrinant ilgalaikį ir mažiau pažeidžiamą ūkių
ekonominį gyvybingumą, nepriklausomai nuo kainų svyravimų. Teisiniais pasiūlymais siekiama
pereiti nuo skirtingų sistemų bendrosios išmokų schemos ES-15 ir bendrosios išmokos už plotą
schemos ES-12 (SAPS), prie naujos "Pagrindinių išmokų schemos", kuri bus taikomos po 2013 m.
Bus taikomi kompleksiniai paramos susiejimai (tam tikrų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir kitų
taisyklių laikymais), kaip ir yra šiuo metu. Bus įgyvendintas įvairių dabartinių reikalavimų
supaprastinimas. Ketinama sumažinti neatitikimus tarp ūkininkų gautų išmokų, pagal valstybes
nares ir regionus. Visos valstybės narės bus įpareigotos unifikuoti mokėjimus už hektarą
nacionaliniu ar regioniniu lygiu iki 2019 m. Komisijos pasiūlymai atitinka daugiametes finansines
programas dėl tiesioginių išmokų. Išmokos bus padidintos tiems, kurie gauna mažiau nei 90%
vidutinio europinio dydžio išmoką už hektarą.
Ekologiškumas. Yra keli pasiūlymai dėl ekologiškumo. Tarp jų yra tiesioginės išmokos už
ekologiškumą didinimas. Siūloma didinti poveikio aplinkai darnumą ir tuo būdu remti ūkininkų
pastangas tvaraus žemės ūkio srityje. Komisija siūlo paskirti 30% tiesioginių išmokų gamtinių
išteklių naudojimo gerinimui. Ūkininkai turėtų būti įpareigoti tenkinti tam tikrus kriterijus, tai yra
grūdinių kultūrų įvairinimą, daugiamečių ganyklų išlaikymą, aplinkos priežiūrą ir kraštovaizdžio išsaugojimą.
Jaunieji ūkininkai. Siekiant pritraukti jaunimą (iki 40 metų), į žemės ūkio verslą, Komisija siūlo,
kad naujiems rinkos dalyviams bazinės išmokos pirmųjų 5 metų laikotarpyje turėtų...