ERKINIS ENCEFALITAS (2)

Ištrauka

REFERATAS
ERKINIS ENCEFALITAS

TURINYS
I.ĮVADAS 3
II.ERKINIO ENCEFALITO ISTORIJA 4
III.ERKINIO ENCEFALITO SUKELĖJAI 4
IV.ERKINIO ENCEFALITO SIMPTOMAI 5
V.ERKINIO ENCEFALITO GYDYMAS 6
VI.ERKINIO ENCEFALITO PASEKMĖS 6
VII.ERKINIO ENCEFALITO VAKCINACIJA 6
VIII.SKIEPIJIMO SCHEMA 7
IX.IŠVADOS 8
X.ŠALTINIAI 9

ĮVADAS
Erkinis encefalitas yra pati dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija Lietuvoje,
kuria pastarajį dešimtmetį vidutiniškai suserga 400 žmonių kasmet. Erkinio encefalito sukelėjas yra
erkinio encefalito virusas. Tai ribonukleininę rūgštį turintis virusas, priklausantis flavivirusų šeimai.
Erkinis encefalitas skirstomas į tris potipius: Europos, Tolimųjų Rytų ir Sibiro. Erkinio encefalito
virusu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei, kartais - vartojant termiškai neapdorotą
karvių, ožkų, avių pieną ar jų produktus. Užsikrėtus erkiniu encefalitu galima be simptomė arba
kliniškai pasireiškianti – centirnę nervų sistemą pažeidžianti – infekcijos forma. Erkinis encefalitas
pasireiškia meningoecefalito encefalomielito reiškiniais. Tai labai sunki liga, pažeidžianti smegenų
dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Šios ligos šaltinis yra laukiniai gyvūnai (pelės, lapės, vilkai,
stirnos) o pernešėjas - erkės. Šie iš pažiūros nepavojingi orgnanizmai aktyvūs šiltuoju metų sezonu,
kai temperatūra yra nuo +5 žmones. Erkinį encefalitą jos platina daugiausia nuo ankstyvo kovo
mėn, kai tik atšyla ir jos išalkusios puola žmones, iki tol, kol pašąla. Didžiausias erkių aktyvumas
gegužė – birželio mėn. antras aktyvumo pakilimas – rugpjūčio, rugsėjo mėn.