ERASMUS+ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS GIMNAZIJOJE

Ištrauka

EDUKOLOGIJOS IR SOCIALINIO DARBO INSTITUTAS
ERASMUS+ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS GIMNAZIJOJE
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS..............................................................................................................................................3
1. PROJEKTAS IR PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS MOKYMOSI PROCESE
1.1. Projekto samprata............................................................................................................5
1.2. Projektų įgyvendinimas ugdymo procese........................................................................6
1.2.1. Projektų įgyvendinimas formaliajame ugdyme....................................................9
1.2.2. Projektų įgyvendinimas neformaliame ugdyme...................................................11
2. EUROPOSSĄJUNGOSSTRUKTŪRINIŲ FONDŲFINANSUOJAMA ŠVIETIMO SISTEMA ERASMUS +
2.1. Programos Erasmus+ tikslai švietimo ir mokymo srityje...............................................14
2.2. Erasmus+ programos partnerystės projektų įgyvendinimas 2019 – 2023 m. bendrojo 
ugdymo švietimo įstaigose..............................................................................................17
3. ERASMUS+ PROGRAMOS PARTNERYSTĖS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO
VILNIAUS GIMNAZIJOSE TYRIMAS
3.1. Tyrimo metodologija........................................................................................................25
3.2. Tyrimo imtis ir duomenų rinkimo instrumentai...............................................................27
3.3. Tyrimo patikimumas ir tinkamumas................................................................................30
3.4. Tyrimo etika ir apribojimai..............................................................................................31
3.5. Tyrimo duomenų analizė..................................................................................................32
3.5.1.Tyrimo dalyvių charakteristika.............................................................................32
3.5.2. Pedagogų tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija..............................................32
3.5.3. Mokinių tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija................................................43
3.5.4. Diskusija...............................................................................................................48
IŠVADOS...........................................................................................................................................51
REKOMENDACIJOS........................................................................................................................53
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................54
SANTRAUKA...................................................................................................................................58
SUMMARY.......................................................................................................................................59
PRIEDAI............................................................................................................................................61

ĮVADAS
Projektas yra mokymosi metodas, padedantis išmokti praktiškai naudotis žiniomis
(Šiaučiukėnienė, 2006). Projektų metodas sudaro galimybes atsižvelgti į vaiko gebėjimus, jo
polinkius bei vertybines nuostatas (Tamošiūnas, 1999), orientuotas į realių ir konkrečių klausimų
sprendimą (Gražienė, (2009). Targamadzės ir Gražienės (2012, 40) atlikta projektinių veiklų
mokymo(si) procese analizė “atskleidžia dinamišką teorinės ir praktinės projektinių veiklų
mokymosi procese raiškos vaizdą. Būdingi projektinių veiklų integravimo į mokymąsi ypatumai yra:
aktyvus besimokančiojo vaidmuo; žinios yra suvokiamos kaip nuolat konstruojamos; remiamasi
mokinių patirtimi; tyrimai yra skirti problemoms spręsti; problemos sprendžiamos veiklos būdu;
teorija remiamasi kūrybiškai, ji nedominuoja; pabrėžiama konteksto svarba; mokymo(si) turinio ir
proceso integralumas; bendradarbiavimas, komandinis darbas”.
„Erasmus+“ programa, vykdoma 2021–2027 m., yra viena svarbiausių Europos Sąjungos
iniciatyvų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Šios sritys ypač reikšmingos, nes jos
prisideda prie asmeninio augimo ir profesinio tobulėjimo. Įtraukus ir kokybiškas švietimas,
mokymas bei neformalaus mokymosi galimybės suteikia ne tik jaunimui, bet ir visų amžiaus grupių
žmonėms reikalingų įgūdžių. Šios kompetencijos leidžia aktyviai dalyvauti demokratinėje
visuomenėje, skatina kultūrų tarpusavio supratimą bei padeda užtikrinti sėkmingą integraciją į darbo
rinką (Erasmus+ vadovas, 2021). Pagrindinis programos tikslas yra kultūriniai mainai ir Europos
tapatybės formavimas.
Siekiant įgyvendinti numatytus projektinėje veikloje tikslus, jie siejami su projektų
įgyvendinimo gimnazijoje ypatumais. „Erasmus+“ švietimo sistema sudaro galimybę mokyklų
bendruomenėi pasirinkti norimą tobulinti ugdymo sritį: bendrųjų kompetencijų, matematinio
raštingumo, kultūrinio pažinimo ir t.t. ugdymą ir projekto pagalba tobulinti tiek mokinių, tiek
pedagogų mokymo ir mokymosi įgūdžius.
Projektų vykdymo ypatumai yra nagrinėjami tiek lietuvių, tiek užsienio mokslinės literatūros
darbuose. Bersėnaitė, Šiožinytė, (2011) analizuoja projektų valdymo sampratą ir sėkmingo projekto
įgyvendinimo veiksnius. Damkuvienė (2015) tyrė ERASMUS+ KA1 mobilumo poveikį mokyklos
bendruomenei ir mokyklos kultūros kaitai. Pedagogų nuomonę apie projektinę veiklą, vykdant
socialinių problemų prevenciją bendrojo ugdymo mokykloje tyrė Leikus, Zupinskaitė, (2017).
Pedagogų patirtį vykdant tarptautinius projektus ikimokyklinio ugdymo įstaigose nagrinėjo
Vitkevičienė, Tamašauskienė, (2021). Struktūruota projektų valdymo sąvokų ir procesų mokslinė
analizė pateikta JAV Projektų valdymo instituto, Inc. (PMI) standartų ir gairių leidiniuose (A Guide
to a Project Management Body of Knowledge 5th edition, 2013). Gimnazijos mokytojų požiūrį į
vykdomus tarptautinius projektus, EP vaidmenį ugdant gimnazistų tarpkultūrinę kompetenciją tyrė
Brekalo (2021). Erasmus+ projektų įgyvendinimo statistika, bei įvairių aspektų tyrimai yra
pateikiami “Erasmus+” rezultatų duomenų bazėse bei „Erasmus+“ programos įgyvendinimo
Lietuvoje tarpinių 2021-2027 m. vertinimų ir galutinių 2014-2020 m. vertinimų (2014) analizėje.
Magistrinio darbo tyrimo naujumą galima pagrįsti tuo, kad atliekant mokslinės literatūros
analizę, buvo aptikta įvairių tyrimų apie Erasmus+ projektų įgyvendinimą, tačiau trūksta analizės dėl
mokytojų ir mokinių vertinimų, kokią naudą Erasmus projektai teikia formaliam ir neformaliam
ugdymui gimnazijose. Mokinių ir pedagogų dalyvavimas Erasmus projektuose yra savotiškas
tobulėjimo kelias vykdant neformalųjį mokinių ugdymą, nes projekto metu tobulinami polinkio į
tarptautinį mobilumą, atvirumo pokyčiams, lankstumo prisitaikyti prie įvairios aplinkos, problemų
sprendimo ir gebėjimo bendrauti įgūdžiai. Svarbi...