„Eolo Perfido „Clownville“„ recenzija

Ištrauka

Recenzija 
„ Eolo Perfido „Clownville“ „ 

Kaukės, grimas, kostiumai, scenarijus  Žmonės. Visa tai kas pirmiausia mūsų pasąmonėje prižadina 
žodžius – teatras, kinas, drama, yra neatsiejama mūsų, kasdieninio gyvenimo dalis. Kas yra tikrieji 
veidai, niekas negali atsakyti, taip pat kaip ir paneigti jog kaukės yra ne vienos iš mūsų asmenybių 
atspindys. Šiuos ir panašius klausimus savo fotografijų serija nagrinėja Prancūzų fotografas 
– Eolo Perfijo ir jo fotografijų serija 'Clownville'ir vilnietis Dimitrijus Matvejevas. 
Eolo Perfido gyvenime fotografija atsirado palyginus vėlai ir netikėtai. Kas vienam yra tiesiog būdas 
įamžinti akimirką, ar jos žavesį fotografui Eolo buvo galimybė komunikuoti, papasakoti istoriją. Nuo 
pat paauglystės mėgęs įvairaus žanro grožinę literatūrą, komiksus jis jautė poreikį klausyti ir pasakoti 
istoriją, tai akivaizdus jo kūrybos bruožas , išnaudojant nebyliąją kalbą – fotografiją, papasakoti 
istoriją, situaciją ar atskleisti tam tikrą charakterį. Fotografija jo gyvenime atsirado taip pat netikėtai 
kaip ir jo personalinės foto serijos. Nors Eologyvena Romoje, jo darbas matomas visame pasaulyje , 
bendradarbiaudamas su tokiomis kompanijomis 
kaip'The New York Times' , 'Vogue Russia' , 'L'espresso', 'Kraft', 'Samsung', 'Pepsi Cola' ir kitomis jis 
niekada neleido sau užmigti ir sureikšminti savęs, kaip ir fotosesijų metu taip ir po jų, jis su komanda, 
ar padedančiais pažįstamais aptaria nuotraukas, proceso metu ,koreguoja scenarijų, ir išklauso aplink 
esančių komentarus. Toks darbas su aplinka ne svetimas ir vilniečiui Dimitrijui Matvejevui dirbančiam 
teatre ir fotografuojančiam čionykštę kasdienybę. Kalbant apie asmeniškai Eolo Perfido kurtas 
fotografijų serijas, jo žanras nėra dažnas ir įprastas didžiosioms masėms, jame vyrauja 
niūrios, tonuotos spalvos, šalti, nešvarūs , neryškūs fonai,makabriškos, nepriimtinos, siaubo 
filmus primenančios, ironiškai pasaulį perteikiančios temos. Kiekvienai savo fotografijų 
serijai Eolo Perfido pats nupiešia eskizus kaip turi atrodyti makiažas, koks bus fonas, kaip stovės 
modelis, dažnai jo modeliais tampa visai atsitiktiniai žmonės, jo studijos darbininkai, kolegos 
fotografai, draugai , na ir kartais garsenybės. Kitaip negu didieji mados fotografai jis neišgarsėjo ,dėl 
žmonių kuriuos fotografavo ,nes jų tikrąsias tapatybės kruopščiai slėpė už atsakingai surežisuotų 
scenarijų, kostiumų ir veido mimikų.