Emulsijų iš eterinių aliejų ir modifikuoto krakmolo paruošimas bei taikymas

Ištrauka

Emulsijų iš eterinių aliejų ir modifikuoto krakmolo paruošimas bei taikymas
Baigiamasis magistro projektas

Turinys
Lentelių sąrašas 9
Paveikslų sąrašas 10
Santrumpų sąrašas 11
Įvadas 12
1. Literatūros apžvalga 13
1.1. Eteriniai aliejai 13
1.1.1. Citrinžolių (lot. Cymbopogon citratus) eterinis aliejus – panaudojimo galimybės, 
fitocheminė sudėtis ir biologinės savybės 13
1.1.2. Arbatmedžio (lot. Melaleuca alternifolia) eterinis aliejus – panaudojimo galimybės, 
fitocheminė sudėtis ir biologinės savybės 14
1.2. Emulsijų charakteristika, tipai bei gavimo būdai 16
1.2.1. Emulsijų tipai 16
1.2.2. Emulsijų gavimo būdai 17
1.3. Emulsijos stabilumą charakterizuojantys tyrimo metodai 18
1.3.1. Vizualinis stebėjimas 18
1.3.2. Emulsijos lašelių dydžio ir jų pasiskirstymo nustatymas 19
1.3.3. Dzeta potencialas 20
1.3.4. Reologija 20
1.3.5. Lašelių paviršiaus krūvis 21
1.4. Eterinių aliejų pritaikymas 21
1.4.1. Eterinių aliejų pritaikymas kosmetikos bei medicinos pramonėje 21
1.4.2. Eterinių aliejų pritaikymas aktyvių maisto pakuočių gamyboje 23
1.5. Projekto temos ir uždavinių pagrindimas 24
2. Tiriamoji dalis 25
2.1. Medžiagos ir metodai 25
2.1.1. Darbe naudotos medžiagos 25
2.2. Tyrimų metodai 25
2.2.1. Eterinių aliejų antioksidacinio aktyvumo nustatymas 25
2.2.2. Krakmolo natrio oktenilsukcinato drėgmės nustatymas 26
2.2.3. Krakmolo natrio oktenilsukcinato ir eterinių aliejų emulsijų paruošimas 26
2.2.4. Emulsijų lašelių dydžio, polidispersiškumo indekso ir dzeta potencialo tyrimas 26
2.2.5. Emulsijų klampos nustatymas 27
2.2.6. Emulsijų pH tyrimas 27
2.2.7. Vizualinis emulsijų stabilumo įvertinimas 27
2.2.8. Emulsijų stabilumo tyrimai pagal lašelių dydžio pokyčius 28
2.2.9. Emulsijų antioksidacinių savybių nustatymas 28
2.2.10. Aktyvaus popieriaus paruošimas 28
2.2.11. FT-IR spindulių spektroskopija 29
2.2.12. Aktyvaus popieriaus antioksidacinių savybių nustatymas 29
2.2.13. Aktyvaus popieriaus mechaninių savybių tyrimas 29
2.2.14. Rezultatų tikslumo ir patikimumo įvertinimas 29
2.3. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas 30
2.3.1. Eterinių aliejų antioksidacinių savybių nustatymas 30
2.3.2. Krakmolo natrio oktenilsukcinato ir eterinių aliejų skirtingų kompozicijų paruošimas ir jų
bendrosios charakteristikos 31
2.3.2.1. Krakmolo natrio oktenilsukcinato ir eterinių aliejų emulsijų bendrosios charakteristikos . 31
2.3.2.2. Krakmolo natrio oktenilsukcinato ir eterinių aliejų emulsijų stabilumo įvertinimas 34
2.3.2.2.1. Vizualinis stabilumo įvertinimas 34
2.3.2.2.2. Skirtingų emulsijų kompozicijų stabilumo įvertinimas, remiantis lašelių dydžio
pokyčiais skirtingose temperatūrose 38
2.3.3. Emulsijų su citrinžolių ir arbatmedžio eteriniais aliejais antioksidacinių savybių 
įvertinimas 41
2.3.4. Aktyvaus popieriaus paruošimas ir jo savybių tyrimai 42
2.3.4.1. FT-IR spindulių spektroskopija 42
2.3.4.2. Aktyvaus popieriaus antioksidacinių savybių tyrimas 44
2.3.4.3. Liejimo ir įmirkymo metodais paruošto popieriaus mechaninių savybių tyrimas ir 
palyginimas 46
3. Inžinerinė dalis 50
4. Darbuotojų sauga ir sveikata 52
Išvados 57

Įvadas
Šiame greitai besikeičiame ir besivystančiame pasaulyje vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į
natūraliai gamtoje randamas medžiagas, kurios yra draugiškos aplinkai bei teikia naudą žmogaus
sveikatai. Vienos tokių medžiagų yra eteriniai aliejai, kurie yra randami aromatiniuose ir
vaistiniuose augaluose bei savo sudėtyje turi bioaktyvių komponentų, pasižyminčių įvairiu
biologiniu poveikiu. Eteriniai aliejai ar jų sudedamosios dalys yra naudojamos maisto, kosmetikos,
parfumerijos, medicinos, farmacijos bei žemės ūkio pramonės srityse. Platų šių medžiagų
panaudojimą lemia antioksidacinis, priešuždegiminis, antibakterinis, priešgrybelinis bei
insekticidinės poveikis. Neretai eterinių aliejų pritaikymą apsunkina didelis jų hidrofobiškumas,
mažas tirpumas vandenyje bei didelis lakumas. Šie trūkumai gali būti išspręsti eterinius aliejus
įmobilizuojant biopolimeruose, sudarant koloidines sistemas – emulsijas [1].
Krakmolas yra vienas iš gausiausiai gamtoje paplitusių biopolimerų, kuris gali būti išgaunamas iš
įvairių augalų – kukurūzų, bulvių, kviečių ar ryžių. Taip pat šis polisacharidas yra pigi, lengvai
prieinama bei žmogaus sveikatai pavojaus nekelianti medžiaga. Deja, gamtinio krakmolo
pritaikymas yra ribotas dėl tam tikrų jo savybių, pavyzdžiui, nedidelio terminio stabilumo ir mažo
tirpumo vandenyje. Tam, jog biopolimeras pasižymėtų geresnėmis funkcinėmis savybėmis yra
atliekamas jo modifikavimas, kuris gali būti fizikinis, cheminis arba fermentinis. Vienas dažniausiai
taikomų modifikacijos būdų yra krakmolo esterifikacija, kurios metu polisacharidas yra veikiamas
natrio oktenilo...