EMIGRACIJOS EKONOMINIŲ PASEKMIŲ LIETUVAI ANALIZĖ

Ištrauka

EMIGRACIJOS EKONOMINIŲ PASEKMIŲ LIETUVAI ANALIZĖ
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1.GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI 4
1.1.Migracijos samprata 4
1.2.Emigracijos priežastys ir jas lemiantys veiksniai 5
2.EMIGRACIJOS EKONOMINĖS PASEKMĖS 7
IŠVADOS 9
Literatūros sąrašas 10

ĮVADAS
Viena iš aktualiausių šiandieninės Lietuvos problemų yra gyventojų emigracija. Laisvas
asmenų judėjimas Europos Sąjungoje suteikia galimybę ne tik laisvai keliauti Europos Sąjungoje
teritorijoje, bet ir ieškotis darbo, studijuoti. O tai dar labiau paspartina emigracijos mastus iš Lietuvos.
Per dešimtmetį oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis iš Lietuvos emigravo 460,6
tūkst. gyventojų, ieškоdami geresnių darbо sąlygų, savęs realizavimо.
Migracija suprantama kaip procesas, skatinantis siekti geresnių gyvenimo sąlygų,
atsižvelgiant į darbų rinkų bei darbo užmokesčio skirtumus. Darbo užmokestis Lietuvoje yra žemesnis
už atlyginimą, kurį emigrantas gali gauti užsienyje. Tai yra viena iš priežasčių dėl kurių tiek daug
lietuvių palieka tėvynę. Iš Lietuvos emigruoja daug protingų, darbingo amžiaus žmonių. Aktualu
analizuoti, kaip šis procesas veikia Lietuvos ekomoniką ir kokias sukelia pasekmes.
Tikslas – išanalizuoti emigracijos ekonomines pasekmes Lietuvai.
Uždaviniai:
1.Teoriniu aspektu atskleisti emigracijos sampratą.
2.Identifikuoti emigracijos priežastis ir veiksnius.
3.Išsiaiškinti pasekmes, kurias sukelia emigracija Lietuvos ekonomikai.
Tyrimo metodas: mokslinės literatūros analizė.

1.GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI
1.1.Migracijos samprata
Migracija nėra naujas reiškinys: šis procesas visuomenėje egzistavo nuo seniausių laikų. tai
sudėtingas, sunkiai apibrėžiamas bei išmatuojamas procesas. Sąvoką „migracija“ labai sunku
vienareikšmiškai apibrėžti. Šiuolaikinėje visuomenėje gyventojų migracija yra labai dinamiškas
daugialypis procesas, todėl konkrečiame nacionalinio lygmens politiniame, socialiniame,
ekonominiame kontekste migracijos apibrėžimai yra skirtingi. Nepaisant to visuose juose vyrauja du
pagrindiniai kriterijai: erdvės ir laiko. Erdvės kriterijumi apibrėžiamas gyvenamosios vietos
pakeitimas, o laiko kriterijumi – tam tikra persikėlimo trukmė.