ELGESIO ADAPTACINĖ FUNKCIJA (2)

Ištrauka

ELGESIO ADAPTACINĖ FUNKCIJA

Gamtoje vyksta atranka, todėl kiekvienas individas, jos narys privalo ieškoti ir rasti būdų
kaip išlikti. Vienas iš tokių – tai organizmo adaptacija. Organizmas adaptuotis gali įvairiai –
prisitaikymas galimas ne tik prie aplinkos, bet taip pat ir organizmų savitarpio. Būtent šias
adaptacijas, kiek labiau detalizuotas ir išskirstytas į konkretesnes dalis, aptarsiu šiame rašto darbe.
Visų pirma, adaptuojantis prie aplinkos svarbu ją gerai pažinti. Dėl to kiekvienas jauniklis,
atsidūręs šiame pasaulyje ir gamtoje, tą aplinką savarankiškai tyrinėja, kad įgautų žinių. Kaip
pavyzdį būtų galima pateikti pandų jauniklius – šie individai jau gana anksti ima tyrinėti aplinką bei
mokosi karstyti medžiais, kol motina maitinasi. Tačiau yra ir dar vienas daug lengvesnis būdas,
kuris padeda jiems susipažinti su juos supančiais objektais, kitais organizmais, aplinka bei jos
sąlygomis – tai mokymasis iš tėvų bei jų veiksmų mėgdžiojimas. Ne tik hienų jaunikliai daro viską
kaip tėvai, bet ir baltieji lokiukai: tarkime, jie aktyviai kartoja motinos veiksmus besimokydami
poledinės medžioklės. Tačiau yra ir jauniklių, ryškiai atitinkančių šiuos abu požymius – tiek
savarankišką aplinkos pažinimą, tiek tėvų mėgdžiojimą – tai babuinai. Šių jaunikliai ne tik
mėgdžioja suaugusiuosius, iš jų mokydamiesi pagarbos bandoje vyraujančiai hierarchijai, bet ir nuo
pat mažens tampa savarankiškais grupės nariais ir patys bando pažinti pasaulį.
Ne mažiau svarbi ir tėvų globa, pagalba jaunikliams, kad šie išgyventų. Šie ryšiai būdingi
daugelio egzistuojančių individų „šeimose“. Ypatingai - pandų ir jūrų lokių: pandų patelės, gimus
jaunikliams, maždaug 25 dienas juos šildo ir laiko šalia savęs, per tą laiką net nesimaitina. Tokį patį
alkį kenčia ir jūrų lokių motinos, kurios su jaunikliu būna visą laiką, nes jauni lokiukai yra
nepajėgūs apsiginti, todėl tik motinos gali juos išgelbėti nuo plėšrūnų.