Elektroninė komercija

Ištrauka

ELEKTRONINĖ KOMERCIJA

TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………..4
I. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAMPRATA IR SANDARA………………………… 5
1.1. Elektroninės komercijos samprata…………………………………………………………… 5
1.2. Elektroninės komercijos sandara………………………………………………………………..7
II. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS FORMŲ ANALIZĖ……………………………………8
2.1. Elektroninės parduotuvės ir elektroninės paslaugos……………………………………………8
2.2. Elektroniniai aukcionai ir lošimai……………………………………………………………..11
2.3. Elektroniniai ryšiai tarp institucijų…………………………………………………………….12
III. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAUGUMO UŽTIKRINIMO ANALIZĖ………….13
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS………………………………………………………… 16
LITERATŪRA……………………………………………………………………………………17 .

ĮVADAS
Besikeičiant verslo ir organizacinei aplinkai pasaulyje, taip pat vykstant globaliems
procesams, paveikiantiems organizacijų veiklą kasdieniniame gyvenime, yra svarbus ryšių
palaikymas tarpusavyje: tiek bendraujant su klientais, tiek organizacijos viduje, tiek tarp
organizacijų. Šių laikų spartėjanti verslo plėtra ir klientų lūkesčiai sudarė sąlygas tradicinę
komerciją pakeisti kiek pažangesniu tarpusavio bendradarbiavimo modeliu – elektronine komercija.
Elektroninė komercija – tai šių dienų technologijų pažangos ir klientų bei organizacijų dalyvių
lūkesčių pasekmė, leidžianti realizuoti sumanymus greitai, efektyviai ir patogiai, pritaikant
naujausias virtualiąsias technologijas.
Temos aktualumas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius kito būdai, kaip įmonės ir
organizacijos įgyvendina kasdienius procesus, perka ir parduoda produktus, teikia komercines ir
pramogines ar viešąsias paslaugas, bendrauja su savo tiekėjais. Elektroninės komercijos atsiradimas
aktualus šiandieninėse verslo rinkose, kad būtų galima pateisinti esamos klientūros kintančius
poreikius, pasiekti vis naujas klientūros auditorijas, plėsti verslą, o viešosioms organizacijoms
elektroniniai informacijos apsikeitimo būdai leidžia pasiekti greitesnių rezultatų tiekiant viešąsias
paslaugas už mažesnius kaštus, nei, pavyzdžiui, tradicinės komercijos būdai.
Temos problematika. Nepaisant elektroninės komercijos paplitimo, vis dėl to išlieka
jos neįsisavinimo problemų besivystančiose šalyse, kur interneto sparta maža ir tarptautiniai
standartai yra per aukšti, kad galima būtų panaudoti elektroninės komercijos galimybes ir jas
vystyti. Be to, elektroninės komercijos galimybės yra nepakankamai išvystytos ir išsivysčiusiose
šalyse, dėl tokių trūkumų, kaip darbuotojų kompetencijos trūkumų, klientų nesugebėjimo ar nenoro
priimti naujoves ar tiesiog nepasitikėjimo virtualios erdvės saugumu (savo duomenims atskleisti).
Darbo objektas. Elektroninė komercija.
Darbo tikslas. Išnagrinėti elektroninės komercijos pritaikymo galimybes ir trūkumus,
jos panaudojimo ypatybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti elektroninės komercijos sampratą ir sandarą;
2. Išnagrinėti elektroninės komercijos formas;
3. Išnagrinėti elektroninės komercijos saugumo ypatybes.
Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, antrinių duomenų ir internetinių duomenų analizė.

I. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAMPRATA IR SANDARA
1.1. Elektroninės komercijos samprata
Kompiuteris ir naujosios technologijos sudarė puikias prielaidas elektroninei
komercijai atsirasti. Elektroninės komercijos rūšims šiandien yra priskiriami tiek virtualūs
aukcionai, elektroninės parduotuvės, tiek internetinės paslaugos ar pramogos internetu (žaidimai,
lošimai ir kita).
Autoriai L. Sodžiūtė ir V. Sūdžius savo leidinyje Elektroninė komercija: prielaidos,
struktūra ir procesai išskiria net kelias elektroninės komercijos sampratas. Viena jų apibūdina šį
procesą, kaip „prekybinių santykių formą, kurioje tarpusavyje susijusios šalys sąveikauja
elektroniniu būdu naudodamos informacines technologijas“ (Sodžiūtė, Sūdžius, 2003, 8 p.).
Autoriai teigia, jog tokiu būdu elektroninės komercijos objektu yra laikomi „visų ūkinių,
komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių ir vietinių sandorių
sudarymu, vykdymu ir kontrole, visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis“ (Sodžiūtė,
Sūdžius, 2003, p.8). Dar viena definicija apibrėžianti elektroninę komerciją, kaip procesą bei
reiškinį, kuriantį savo kultūrą ir istoriją yra pateikiama minėtųjų autorių: elektroninė komercija – tai
naujos formos prekyba prekėmis ar paslaugomis, kuri vyksta internetu, bendraujant su klientūra
virtualioje aplinkoje (Sodžiūtė, Sūdžius, 2003, 9 p.).