ELEKTROFOREZĖ

Ištrauka

ELEKTROFOREZĖ
Referatas

Santrauka
Darbe pateikti kapiliarinės zonų elektroforezės (KZE) metodo optimizavimo būdai ir nurodyti įteisinimo
žingsniai dirbtinių saldiklių vaisvandeniuose kiekybinei analizei.
Optimalus skirstymas gautas naudojant 50 mM karbonatinį buferį (pH 9,5). Geriausia skiriamoji geba ir
didžiausias efektyvumas pasiekti taikant 25 kV įtampą esant 20 °C temperatūrai. Analizės metu taikyta
hidrodinaminė injekcija. Aspartamo, sacharino ir acesulfamo detekcija atlikta esant 220 nm bangos ilgiui.
Aptarti reikalingi metodui įteisinti žingsniai, t. y. atrankumas, tikslumas ir glaudumas, aptikimo ir
nustatymo ribos, linijiškumas. Nustatytos aptikimo ribos saldikliams taikant KZE metodą: 0,07 mg/ml
aspartamui, 0,006 mg/ml sacharinui ir 0,01 mg/ml acesulfamui.

Įvadas
Kapiliarinė elektroforezė – vienas iš ryškiausių moderniosios mikroanalizės metodų
pavyzdžių. Jis puikiai atspindi moderniosios mokroaanalizės tendencijas šiuolaikinėje cheminėje analizėje
Per pastaruosius 2 dešimtmečius šis metodas išsivystė į galingą analizės įrankį, plačiai
naudojamą tiek mažamolekuliams, tiek polimeriniams junginiams atpažinti. Šis metodas,
išvystytas 1960 metais yra naudojams daugelyje sričių – farmacijoje biochemijoje, maisto
technologijoje ir analizėje, biotechnologijoje, teisminėje medicinoje, chemijos moksle,
pramonėje, klinikinėje analizėje, aplinkotyroje. Šiame darbe bus nagrinėjama dirbtinių saldiklių
vaisvandeniuose kiekybinė analizė pasitelkus kapilarinės zonų elektroforezės metodą.
Saldikliai kelis šimtus kartų saldesni už cukrų (aspartamas saldesnis 200 kartų, sacharinas –
300, acesulfamas-K – 200 kartų), nekaloringi bei gerokai pigesni, tad jie paklausūs tarp
gamintojų. Gėrimus su saldikliais lengva gaminti, ir tokių produktų savikaina maža. Jų kiekis
produkte turi atitikti nustatytas leistinas koncentracijas ir užtikrinti vartotojų sveikatos saugumą.
Kai kuriose šalyse tam tikrų saldiklių vartojimas yra uždraustas, nes jie pripažįstami kaip
kancerogeninės ar neurogeninės medžiagos. Išskirtinos dvi nuomonės apie saldiklių vartojimą:
pagal vieną – saldikliai nekenksmingi žmonių sveikatai, o pagal kitą priešingai – norima
uždrausti kai kurių saldiklių vartojimą gamyboje.
Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ sąraše pateikta 11
saldiklių, iš kurių dažniausi aspartamas, sacharinas bei acesulfamas.