Eksternalizacijos ir įsitraukimo į meną ryšys kokybinis tyrimas apie menininkų psichologinę gerovę

Ištrauka

Eksternalizacijos ir įsitraukimo į meną ryšys: kokybinis tyrimas apie menininkų psichologinę gerovę
Bakalauro darbas

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
PRATARMĖ 5
SĄVOKOS 6
1. ĮVADAS 7
1.1. SĄVOKŲ TEORINIS PAGRINDAS 7
1.2. ĮSITRAUKIMO Į KŪRYBĄ TEIGIAMAS RYŠYS SU MENININKŲ PSICHOLOGINE GEROVE 9
1.3. ĮSITRAUKIMO Į KŪRYBĄ NEIGIAMAS RYŠYS SU MENININKŲ PSICHOLOGINE GEROVE 12
1.4. EKSTERNALIZACIJOS IR PSICHOLOGINĖS GEROVĖS RYŠYS 14
2. TYRIMO METODIKA 17
2.1. Teorinis tyrimo pagrindas 17
2.2. Tyrimo dalyviai 17
2.3. Instrumentai ir tyrimo eiga 18
2.4. Duomenų analizė 20
3. REZULTATAI 22
3.1. Eksternalizacija mene 22
3.2. Socialiniai ryšiai 26
3.3. Prasmės paieškos 28
4. REZULTATŲ APTARIMAS 31
5. TYRIMO RIBOTUMAI 36
IŠVADOS 37
LITERATŪRA 38

SANTRAUKA
Menininkų įsitraukimo į meną ir eksternalizacijos ryšio poveikis psichologinei gerovei yra svarbi
tema ištirta užsienio tyrėjų darbuose, tačiau Lietuvos kontekste ji yra nepaliesta. Šio tyrimo tikslas –
atskleisti veiksnius paveikiančius menininkų psichologinę gerovę aktyvaus įsitraukimo į kūrybą metu
bei kokį vaidmenį šiame santykyje turi eksternalizacijos procesas. Šiame tyrime dalyvavo 5-ios
skirtingų meno sričių atstovės (22-24 m.), kurios visos buvo moterys. Visos dalyvės kūrybine veikla
užsiima jau virš 10-ies metu ir ja siekia karjeros arba užsiima kaip laisvalaikio užsiėmimu. Interviu
buvo atlikti pusiau struktūruoto interviu būdu, o gauti atsakymai analizuojami teminės analizės būdu.
Rezultatai parodė, jog psichologinei gerovei įtaką daro tokie veiksniai kaip eksternalizacijos
procesas, leidžiantis tyrimo dalyvėms naudoti kūrybą kaip streso įveikos būdą arba gynybinį
mechanizmą, socialiniai ryšiai suteikiantys paramą, tačiau tuo pačiu galintys ir izoliuoti bei prasmės
paieškos kūrybos procese, kurios paveikia identitetą bei leidžia įžvelgti gilesnę ir pozityvesnę prasmę
darbuose. Šio tyrimo rezultatai patvirtina jau buvusių tyrimų rezultatus ir įrodo egzistuojantį ryšį tarp
įsitraukimo į meną ir psichologinės gerovės bei tai, jog eksternalizacija yra vienas iš veiksnių
paveikiantis psichologinę gerovę bei taip pat atskleidžia įvairiapusišką kūrybos poveikį psichologinei gerovei.

Raktiniai žodžiai: įsitraukimas į meną, eksternalizacija, psichologinė gerovė.

PRATARMĖ
Įsitraukimo į meną procesas gali būti įvairiapusiškas ir turintis įvairių pasekmių. Visuomenėje yra
pažįstami plačiai žinomų menininkų vardai, kurie patyrė psichologinius sunkumus savo gyvenimo
eigoje, tačiau nepaisant jų patiriamų iššūkių vis tiek užsiėmė kūryba. Vienas labiausiai žinomų
menininkų – olandų tapytojas Vincentas Van Gogas – taip pat kentėjo ne tik nuo fizinių ligų, tačiau
ir nuo psichologinių sutrikimų, tačiau siekė ir toliau kurti meno kūrinius savo auditorijai. Tokie
žinomi atvejai yra įkvepiantys visuomenės atžvilgiu, tačiau ne kiekvienas kūryba užsiimantis asmuo
su psichologiniais sunkumais susitvarko taip pat kaip gerai žinomi asmenys. Menininkų psichologinę
gerovę gali paveikti ne tik jų fizinė sveikata, tačiau ir visuomenės normos ir pažiūros, jų kasdieniniai
išgyvenimai, praeities įvykiai, pačių požiūris į savo kūrybą ir pats įsitraukimas į kūrybos procesą.
Įvairių meno sričių atstovai visuomenėje yra vertinami visapusiškai, tačiau dažnai galima pastebėti ir
negatyvių požiūrių ir jų išraiškų. Egzistuojanti literatūra įrodo stiprų ryšį tarp įsitraukimo į meną ir
psichologinės gerovės, tačiau eksternalizacija dažnai yra nepaminima, o Lietuvos kontekste tokių
tyrimų iš viso trūksta. Taigi, nėra aišku, kaip įsitraukimo į meną ir psichologinės gerovės ryšys atrodo
Lietuvos kontekste bei kaip šiame santykyje atrodo ekternalizacijos procesas ir koks jo ryšys su
įsitraukimu į kūrybą.