EKOLOGIŠKUMAS KAIP ORGANIZACIJOS VEIKLOS PRIORITETAS

Ištrauka

ĮVADAS
Temos aktualumas. Aplinkosaugos principai veikia kaip gairės suteikiant dėsniams formą ir
prasmę bei siūlant apsaugą mūsų gamtos pasauliui. Jie naudojami priimant daugybę vyriausybės ir
valdžios institucijų sprendimų, įskaitant planavimo programas, saugomų jūrų teritorijų valdymą ir
užterštos žemės reikalus. Aplinkosaugos principai veikia kartu, siekiant užtikrinti aukštus
aplinkosaugos standartus, nurodant, kaip žmonės ir kiti sprendimus priimantys asmenys turėtų
aiškinti įstatymus. Aplinkosaugos principai naudojami aiškinant politiką, suteikiant pagrindą
nagrinėti ir ginčyti vyriausybės veiksmus teisme ir vadovaujantis vietos valdžios institucijų
sprendimų priėmimu.
Ekologiškumas versle naudingas ne tik verslui ar visai visuomenei -tai naudinga ir pačiai
aplinkai. Ekologiškesnis organizacijos prasideda suvokus esamą problemą ir supratus, kaip svarbu
imtis pokyčių -tiek verslui, tiek planetai. Ekologiškas organizacijos padeda sumažinti poveikį
aplinkai ir tausoti gamtos išteklius. Ekologiškumas praturtina verslo pasaulį ir yra labai svarbus jo
gerovei bei klestėjimui. Tai suteikia naujų žinių apie žmonių ir verslo prigimties tarpusavio
priklausomybę, kuri yra gyvybiškai svarbi gamybai, efektyvių procesų palaikymui ir biologinės
įvairovės palaikymui besikeičiančioje verslo aplinkoje.
Socialiniai mokslai gali reikšmingai prisidėti sprendžiant organizacijos veiklos valdymo
problemas. Tvarus organizacijos valdymas reikalauja žinių apie ekologiškai efektyvias socialinės
organizacijos formas. Žmonių įtraukimas į ekosistemos komponentą leidžia darbuotojams ir
organizacijos politikos formuotojams apsvarstyti, kaip išteklių valdymo veikla veikia įvairius
veiklos procesus, reguliuojančius organizacijas. Pagrindinė priežastis, kodėl organizacijos nesugeba
plėtoti tvarios išteklių valdymo veiklos, yra riboti jų gebėjimai gauti ir apdoroti ekologinę
informaciją. Sunkumai išlaikyti adekvačią informaciją apie ekologinių veiklos procesų būklę kyla iš
žmonių nesugebėjimo sukurti veiksmingą pažintinį savo aplinkos žemėlapį. Institucinė struktūra
turi didelę įtaką pažintiniam aplinkos mokymuisi, o instituciniai susitarimai lemia žmogaus
socialinės organizacijos mastą ir paskatas žmonėms mokytis ir taikyti ekologiškai tvarią veiklos
vykdymo praktiką. Tvarių išteklių ir ekosistemų valdymo praktikos institucionalizavimas reikalauja
daugiau informacijos apie atitinkamą socialinės organizacijos mastą ir formą. Maži, lankstūs
instituciniai vienetai gali būti geriausiai pritaikyti prisitaikančiam mokymuisi, būtinu tvariam
veiklos vykdymo išteklių valdymui pasiekti.
Temos ištirtumas. Aplinkosauginių principų tema plačiai analizuojama daugybėje mokslo
darbų, apie tai plačiai kalbama įvairiuose teisės aktuose, mokslinėje literatūroje. Nors tiksliai
nustatyto aplinkosauginių principų sąrašo nėra, teisės aktuose visgi išskiriamo pagrindiniai
principai, kurie įvairių specialistų nurodomi kaip svarbiausi ir turintys didžiausią įtaką organizacijų
politikai bei teisei. Teisinėje bei mokslinėje literatūroje grindžiamas faktas, kad principai yra tai,
kas nustato pagrindines nuostatas, kurios naudojamos teisinių pagrindimų metu bei teisinėje
realizacijoje, jai remiantis sudaromos teisės normos bei jos naudojamos vadovaujantis organizacijų
veiklos praktikoje. Ilgainiui susiformavę aplinkosauginiai principai turi reikšmingą įtaką
organizacijų veikloje bei jos veiksmų įgyvendinime.
Baigiamojo darbo problema. Aplinkosauginių principų taikymas organizacijos veikloje.
Baigiamojo darbo objektas: aplinkosaugos principai organizacijos veikloje.
Baigiamojo darbo tikslas. Išanalizuoti aplinkosauginių principų taikymą organizacijos
veikloje.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti aplinkosauginius principus ir jų taikymo organizacijų veikloje teorinius aspektus;
2. Išskirti aplinkosauginių principų įtaką organizacijos veikloje;
3. Atlikti ekologiškumo apraiškų organizacijos veikloje tyrimą;
4. Pateikti aplinkosauginių/ekologiškumo principų diegimo organizacijos veikloje
pasiūlymus/galimybes.
Baigiamojo darbo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė, lyginimas,
apibendrinimas, kokybinis tyrimas, interpretacija.