EKOLOGIŠKO ŠEIMOS TURIZMO POREIKIO IR PASIŪLOS LIETUVOJE ANALIZĖ

Ištrauka

Temos aktualumas. Ekologiško šeimos turizmo plėtra ir svarba pastaraisiais dešimtmečiais
Lietuvoje išaugo maždaug penktadaliu. Ekologiškas šeimos turizmas iš esmės yra turizmas, kurio
metu šeimos stiprina savo santykius įvairiose gamtinėse vietovėse tuo pačiu mėgaujantis gamtos
apsuptimi. Lietuvos rinkoje tokio pobūdžio turizmas nėra aktualus, nes pasiūlos ir paklausos
santykis yra lygiagretus. Tačiau svaru ištirti dabartinę Lietuvos rinka ir išsiaiškinti kiek stipriai
aktualus yra tokio pobūdžio turizmas šeimų tarpe.
Tyrimo problema. Koks iš tiesų yra ekologiško turizmo šeimoms poreikis ir pasiūla Lietuvoje?
Tyrimo objektas. Ekologiškas šeimos turizmas.
Baigiamojo darbo tikslas. Identifikuoti ekologiško šeimos turizmo poreikį ir pasiūlą
Lietuvos rinkoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ekologiško šeimos turizmo teorinius aspektus.
2. Aptarti turizmo paklausą ir pasiūlą lemiančius veiksnius. 
3. Nustatyti ekologiško šeimos turizmo poreikį Lietuvoje ir esminius tokio turizmo
pasirinkimo faktorius.
4. Įvertinti ekologiško šeimos turizmo pasiūlą Lietuvos rinkoje ir pasiūlos esminius
veiksnius.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Anketinė apklausa internetu;
3. Statistinė pasirinktų turizmo agentūrų teigiamų šeimoms paslaugų analizė.
Esminiai tyrimo rezultatai. Tyrimų metu gauti duomenys parodė, jog ekologiškas šeimos
turizmas Lietuvos aspektu nėra aktualus, bet tuo pačiu pasiūlos tokiai turizmo sričiai taip pat nėra.
Dauguma respondentų, anketinės apklausos metu teigė, kad nežino ir nesidomi tokio turizmo
paslaugomis, tai nėra aktualu, nes verčiau pasirenkamas tradicinis turizmas ir atostogos.
Darbo struktūra. Darbą sudaro 36 puslapiai, 13 paveikslų ir 3 lentelės.

1. EKOLOGIŠKO ŠEIMOS TURIZMO TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Ekologiško turizmo samprata
Remiantis Fennell (2020), ekoturizmo sąvoką paprasčiausia paaiškinti dviem žodžiais:
keliavimas atsakingai. Kaip ir daugelyje turizmo rūšių, yra daug apibrėžimų, kuriuos sukūrė tiek
akademinė bendruomenė, tiek įvairios turizmo suinteresuotosios šalys, siekiant nustatyti ekologiško
turizmo sąvoką.
Paprasčiau tariant, ekologiškas turizmas yra turizmas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas
aplinkos ir vietos bendruomenės sąmoningumui. Jo tikslas yra aplankyti vietovę, galvojant apie
vietos žmonių gerovę ir gamtą. Turėtumėte ne tik gerbti jų namus, bet ir aktyviai juos tobulinti, kai
tik galima (Sirusienė, 2005).
Pirmąjį oficialų ekoturizmo apibrėžimą 1987 m. sukūrė Ceballos-Lascuráin. Jis apibrėžė
ekoturizmą kaip; „keliauti į santykinai netrikdomas arba neužterštos gamtos vietoves, siekiant
konkretaus tikslo tyrinėti, grožėtis ir mėgautis kraštovaizdžiu bei laukiniais augalais ir gyvūnais,
taip pat bet kokiomis esamomis kultūros apraiškomis (ir praeities, ir dabarties), aptinkamomis šiose
vietovėse“.
Ekoturizmas dabar apibrėžiamas kaip atsakinga kelionė į natūralias vietoves, tausojanti
aplinką, palaikant vietos žmonių gerovę ir apimančią interpretaciją bei švietimą. Švietimas turi
apimti ir personalą, ir svečius (Kastelein, 2004).
Ekologiškas turizmas yra alternatyva masiniam turizmui ir yra puikus būdas tyrinėti pasaulį
tvariausiu būdu (Kiper, 2013).
Taip pat yra klaidinga nuomonė, kad ekoturizmas atostogas paverčia „griežtomis“ arba
„nuobodžiomis“. Tiesą sakant, ekoturizmas gali padaryti jūsų kelionę daug malonesnę ir
prasmingesnę. Išvyksite iš savo apsilankymo vietos geriau suprasdami ir įvertinę vietos kultūrą ir
aplinką. Dar svarbiau, kad pajusite pasitenkinimo jausmą žmonių ir gyvūnų, kuriuos palikote,
gyvenimus (Honey, 2008).
Ekoturizmas yra turizmo forma, apimanti atsakingas keliones į trapias, nesugadintas ir
santykinai netrikdomas gamtos vietoves. Šiose gamtos zonose paprastai yra programos, skirtos
tausoti aplinką arba palaikyti vietos žmonių gerovę (Carruyo, 2012).
Ekologiško turizmo atostogos vyksta mažesniu mastu, palyginti su komerciniu masiniu
turizmu, ir turi turėti nedidelį poveikį. Tai reiškia, kad kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo
paslaugų teikėjai elgiasi kiek įmanoma atsakingiau, užtikrindami vietinės vietovės floros ir faunos
apsaugą (Diamantis, 2004).