EKOLOGINIS MONITORINGAS

Ištrauka

EKOLOGINIS MONITORINGAS
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 2
I. APLINKOS MONITORINGO SAMPRATA 3
II. APLINKOS MONITORINGO DALYS 5
2.1 Oro monitoringas 5
2.2 Dirvožemio monitoringas 6
2.3 Vandens išteklių monitoringas 8
2.4 Augmenijos monitoringas 10
2.5 Gyvūnijos monitoringas 11
IŠVADOS 14
NAUDOTA LITERATŪRA 15

ĮVADAS
Ekologinis monitoringas (dabar vadinamas aplinkos monitoringu) - tai aplinkos kokybės
valdymo sistemos dalis, galinti duoti realų pagrindą spręsti įvairius aplinkosaugos ir gamtonaudos
uždavinius, kurių tikslas - užtikrinti normalias gyvosios gamtos ir žmogaus egzistavimo sąlygas.
Aplinkos monitoringas, taip pat, yra sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo
stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė. Monitoringo būdu kaupiama duomenų
bazė, kuri padeda įvertinti regiono ekologinę situaciją bei aplinkos būklę, suteikia galimybę
prognozuoti galimus aplinkos pokyčius.
( Prieiga per internetą: http://oracle.am.lt/monitoringas/ )
Objektas - ekologinis monitoringas.
Tikslas – susipažinti su aplinkos monitoringu.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti aplinkos monitoringą.
2. Aptarti aplinkos monitoringo dalis.

I. APLINKOS MONITORINGO SAMPRATA
Aplinkos monitoringas (stebėsena) – sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo
stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė.
Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama:
1) fizikinio, radiacinio, cheminio, biologinio ir kt. antropogeninio poveikio šaltiniai bei jų poveikis aplinkai;
2) oro ir kritulių, paviršinio vandens, dirvožemio, žemės gelmių, biotos būklė;
3) natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių komponentų (pelkių, pievų, miškų) būklė;
4) aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji krituliai, ozono
sluoksnio kitimas, šiltnamio reiškinys ir kt.).
(Prieiga per internetą: http://www.istatymas.lt/istatymai/aplinkos_monitoringo_istatymas.htm )
Aplinkos monitoringo duomenys naudojami matematiniam modeliavimui ir prognozei.
Remiantis modeliais apskaičiuojamos kritinės antropogeninio poveikio apkrovos - didžiausios teršalų
dozės, kurioms veikiant dar neatsiranda negrįžtamų ekosistemų ir jų elementų pokyčių. Sukurti
modeliai yra tikslinami, kad galima būtų juos palyginti ir nustatyti prognozių tikslumą, nes sąlygos
keičiasi, o atskiros šalys turi savo modelius.
(Prieiga per internetą: http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/20.htm )
Pagrindiniai aplinkos monitoringo uždaviniai:
1) nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę LR teritorijoje;
2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius pokyčius,
gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes;
3) kaupti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms, visuomenei informaciją apie gamtinės aplinkos būklę;
4) analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;
5) užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos mainus.

Aplinkos monitoringo subjektai yra valstybės, savivaldybių ir mokslo institucijos, ūkio
subjektai, kiti asmenys, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir
analizuojantys duomenis ir informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę.
Aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos
monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie visos gamtinės aplinkos
elementų būklę ir jos pasikeitimus lokaliu, regiono ir valstybės mastu.