Ekologinio ūkininkavimo nauda gamtai ir jo tendencijos Lietuvoje bei pasaulyje

Ištrauka

Įvadas
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios visame pasaulyje pradėjo plisti ekologinės
ir tausojančios žemdirbystės idėjos. Alternatyvių tradiciniam ūkininkavimui diegimą skatino
stiprėjantis susirūpinimas aplinkos apsauga, palankesnių kaimo ekonominių ir socialinių problemų
sprendimo būdų paieška, sveikatos problemos.
Ekologinio žemės ūkio vystymosi pradžia Lietuvoje laikomi 1990 m., kai Lietuvos
žemės ūkio universitete (tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje) buvo įkurta Lietuvos
ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja“, kuri 2005 m. tapo asociacija, vienijančia ekologinės
gamybos ūkininkus.
2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vis daugiau šalies ūkininkų
apsisprendžia ūkininkauti ekologiškai. Priežastys labai įvairios: daugumą šis ūkininkavimo būdas
patraukia tuo, kad tampa vis populiaresnis visame pasaulyje; didėja ekologiškai išaugintų produktų
paklausa, nemaža dalis ūkininkų susigundo solidžiomis subsidijomis. Ekologinis ūkininkavimas
Europos Sąjungoje yra viena iš prioritetinių šakų, kuri remiama finansiškai.
Ekologinio ūkininkavimo principai kasdien susilaukia vis daugiau dėmesio ne tik
Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Darbo tikslas: išsiaiškinti ekologinio ūkininkavimo naudą gamtai ir išanalizuoti
ekologinio ūkininkavimo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje.
Pagrindiniai uždaviniai:
1.Sužinoti, kas yra ekologinis ūkininkavimas bei kokie jo tikslai.
2.Išsiaiškinti ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidas ir motyvus.
3.Išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo poveikį gamtai.

Kas yra ekologinis ūkininkavimas?
Ekologinis ūkininkavimas - tai tausojančiosios ūkininkavimo sistemos dalis ir
gyvybinga alternatyva tradiciniam ūkininkavimui. Ekologinis ūkininkavimas skiriasi nuo įprasto,
nes atsisakoma sintetinių pesticidų, herbicidų, cheminių trąšų, augimą skatinančių hormonų ar
manipuliavimo genais. Ekologiniai ūkiai naudoja įvairią techniką, padedančią palaikyti ekosistemas
ir sumažinti taršą. Laikantis būtinų produkcijos kokybės standartų, gaunamas mažesnis pirminės
produkcijos kiekis, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, tad išauga ekologiškos produkcijos
gamybos kaštai. Augalinės produkcijos ekologiniame ūkyje pagrindas - dirvožemio struktūros ir
derlingumo gerinimas.
Vystant augalininkystę, siekiama išlaikyti rūšių įvairovę ir ekologinį balansą
aplinkoje, taip mažinant kenkėjų ir ligų protrūkius. Galvijai ir paukščiai ekologiškai auginami,
laikantis gyvulių gerovės standartų bei šeriant juos natūraliais produktais. Vystant gyvulininkystę,
svarbiausia yra atsižvelgti į gyvulių laikymo sąlygas ir šėrimo aspektus, ypatingą dėmesį skiriant
gyvulių aprūpinimui pakankamai geros kokybės ekologiškų pašarų kiekiu bei tinkamai veterinarinei priežiūrai.
Paprastai tariant, ekologiškas ūkininkavimas yra suvokiamas kaip sveiko ir vertingo
derliaus užauginimas be sintetinių trąšų, pesticidų ir kitų techninių medžiagų, biologinės įvairovės
saugojimas ir aplinkos taršos mažinimas. Ekologiškai ūkininkaujant dirvožemio ir augalų
gyvybingumą lemia gerai apgalvoti, suplanuoti ir natūralūs veiksmai, kurie nekenkia aplinkai.
Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai :
1.mažinti aplinkos taršą;
2.išsaugoti biologinę įvairovę;
3.gaminti aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės ūkio produktus;
4.saugant ir perdirbant ekologiškus maisto produktus, stengtis maksimaliai išsaugoti natūralias jų savybes;
5.ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus;
6.palaikyti ir didinti dirvožemio derlingumą;
7.taupiai naudoti materialiuosius ir energetinius išteklius, teikiant pirmenybę atsinaujinantiems šaltiniams;
8.gyvulius auginti taip, kad jų laikymo sąlygos atitiktų jų įgimto elgesio savybes;
9.žemės ūkio produktų gamintojams sudaryti pagrindinius poreikius tenkinančias gyvenimo
sąlygas, saugią darbo aplinką, galimybę gauti pelno, jausti pasitenkinimą darbu.