EINAMOSIOS SĄSKAITOS DEFICITO PRIIMTINUMO VERTINIMO SISTEMA

Ištrauka

Tarptautinių finansų pagrindų rašto darbas
EINAMOSIOS SĄSKAITOS DEFICITO PRIIMTINUMO VERTINIMO SISTEMA

Turinys
Įvadas 3
1.Mokslinės literatūros analizė 5
1.1.Prekės ženklo lojalumas 5
1.2.Prekės ženklo apibrėžimas ir jo aktualumas 5
1.3.Prekės ženklo lojalumo definicija ir skirtingų autorių analizė 5
1.4.Prekės ženklo lojalumą lemiantys pagrindiniai veiksniai 6
1.5.Lojalumas ir vartotojų ketinimas pirkti 8
1.6.Lojalumo sąryšis su vartotojų ketinimu pirkti 8
1.7.Teorinis modelis 9
1.8.Teorinis apibendrinimas 9
2.Empirinio tyrimo metodologija 11
2.1.Hipotezių iškėlimas 11
2.2.Tyrime naudojami metodai 11
2.3.Temos ištyrimo lygis 11
2.4.Tyrimo modelis 11
2.5.Tyrimo instrumentas 12
2.6.Tyrimo anketos formavimas 13
2.7.Atranka ir imties dydis 13
2.8.Statistinis duomenų apdorojimo būdas 13
Literatūra 14
PRIEDAI 17

Įvadas.
Šiame rašto darbe nagrinėjama einamosios sąskaitos deficito priimtinumo vertinimo
sistema. Siekiant išsamiau analizuoti koks einamosios sąskaitos deficito lygis yra priimtinas, visų
pirma bus aptarta šalies einamosios sąskaitos saldo definicija, bei jo kitimui įtakos turintys
veiksniai bei rodikliai. Norėdami įvertinti šalies ekonominių santykių su užsienio valstybėmis
mąstą, turime atsižvelgti į einamosios sąskaitos balansą. Kiekviena šalis palaiko ekonominius
ryšius su užsienio valstybėmis: prekiauja tarpusavyje, atlikdamos piniginius pervedimus ar kitas
finansines operacijas. Šios tarptautinės operacijos matomos šalies mokėjimų balanse, sudarytame
iš dviejų pagrindinių sąskaitų: einamosios bei kapitalo ir finansinės. Taip pat svarbu paminėti, jog
mokėjimų balansas turi klaidas ir praleidimus — dėl jų kapitalo ir finansinės sąskaitos perteklius
lygus einamosios sąskaitos deficitui arba atvirkščiai.
Kiekviena šalis cikliškai išgyvena pakilimo bei nuosmukio laikotarpius. Pakilimo
laikotarpiu, skolinant sukauptas lėšas, bei tokiu būdu „taupant“ jas ateities vartojimui, susidaro
einamosios sąskaitos perteklius. Esant nuosmukio laikotarpiui susidaro einamosios sąskaitos
deficitas (toliau ESD) — šalies einamosios sąskaitos balansas būna neigiamo ženklo. Šalies
pajamų sumažėjimą galima kompensuoti pritraukiant kapitalą iš užsienio šalių, tokiu būdu dalinai
pavyktų išvengti investicijų bei vartojimo sumažėjimo šalyje.
Rašto darbe nagrinėjamas Lietuvos ESD priimtinumas. Jį vertinant, pasitelkiamos iš
ekonominės literatūros žinomos analizės priemonės. Pirmiausia aptariama ESD priimtinumo
samprata ir jo vertinimo metodai. Toliau, kaip pavyzdį pasirinkus Lietuvos ESD, tikrinamos
tarplaikiniu optimizavimu pagrįstos ESD teorijos ir realiosios konvergencijos teorijos
iškeltos hipotezės apie ESD optimalumą. Darant prielaidą, kad lūkesčiai dėl Lietuvos
ekonomikos raidos ateityje yra pagrįsti, tikrinama, ar dabartiniu laikotarpiu šalies
ekonomikos veikėjų priimami taupymo ir investicijų sprendimai yra optimalūs. Toliau ESD
priimtinumas nagrinėjamas realiosios konvergencijos teorijos požiūriu. Straipsnyje ESD
priimtinumas taip pat siejamas su ESD finansavimo šaltinio likvidumu ir rizika, šalies
galimybėmis tvarkyti skolą ateityje ir užsienio šalių investuotojų nusiteikimu skolinti ir
investuoti, taip finansuojant ESD. Be to, aptariamas šalies struktūrinio rodiklio ir ESD
priimtinumo ryšys. Galiausiai atlikta analizė apibendrinama ir pateikiamos pagrindinės išvados.