Eilėraščio „Lietus“ analizė ir interpretacija

Ištrauka

„Lietus“ – tipiškas Henriko Radausko eilėraštis. Jis atspindi pagrindinius šio poeto
kūrybos bruožus, teigiamas vertybes ir pagrindžia idėjas. Pirmiausia į akis krenta griežta klasicitinio
stiliaus forma ir tradicinis XX a. pradžios lietuvių romantikams ir neoromantikams būdingas rimas.
Autorius nesišvaisto skyrybos ženklais, apgalvotos visos pauzės, emocijos reiškiamos leksine
įvairove. Vaizdingųjų veiksmažodžių („bėginėja“, „krūpčioja“, „veržias“, „nurieda“) ir spalvų
(„žalsvos šakos“, „žalią kiaurą skėtį“, „auksu sužavėti“, „geltonu vingiu“) kuria dinamišką
gamtovaizdį. Lengvas, trapus lietus lakoniškai apibūdina jaunyste trykštančią gyvybinę jėgą, kuri
iriasi į priekį nesidairydama ir nelėtindama tempo. Visa tai iškart galima numanyti perskaičius