E. Halio, D. Graunto ir V. Pečio įnašas į demografijos mokslą
Demografija - (gr. demos - žmonės, žmonija; čia- gyventojai + grapho - rašau) - mokslas,
tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos struktūros kitimus tam tikromis
istorinėmis sąlygomis; duomenis tyrimams teikia demografinė statistika (Lietuvių žodynas,
2018). Mums žinoma, kad joks mokslas ar jo šaka nebūtų atsiradusi ir sėkmingai susiformavusi
be žmogaus pastangų, skirto laiko, tyrinėjimo. Demografijos terminą 1855 m. pirmasis pavartojo
prancūzų ekonomistas A. Gijardas. XX a. pradžioje susiformavo du požiūriai į demografiją –
kaip į demografinę analize ir kaip gyventojų tyrimus. Per visą šį laikotarpį, kada demografija
formavosi kaip atskiras mokslas, didžiausia indėlį į mokslo plėtojimą ir naujus atradimus įdėjo 3
mokslininkai - E. Halis, D. Grauntas ir V. Petis.
Edmundas Halis (Edmond Halley, 1656-1742) – anglų astronomas, fizikas, matematikas,
geofizikas, meteorologas. Išgarsėjo paskaičiavęs Halio kometos orbitą. Halis tyrinėjo planetas
valdančią jėgą ir 1684 m. savarankiškai išvedė, kad ji atvirkščiai proporcinga atstumui iki
planetos. Tačiau šie įvykiai pėdsako demografijoje nepaliko. Vienas didžiausių šio mokslininko
indėlių į demografiją tai mirtingumo lentelės sudarymas ir mirčių tyrinėjimas Breslau mieste.
Edmundas Halis tyrinėjo išsamius Breslau demografinius duomenis, Silezijos miesto, kuris dabar
yra Lenkijos miestas Vroclavas. Šis miestas nuolat registravo žmonių mirtis ir jų amžių bei lytį.
Kadangi lentelėje buvo ne tik žmonių mirčių skaičiai, bet ir lytis bei amžius, ji buvo žymiai
platesnė nei Londono mirtingumo lentelė. Breslau duomenys parodė, kad mirtingumo skaičius
buvo lygus mirtingumo skaičiui. Taip pat buvo matyti, kad mirtingumo skaičius buvo pastovus,
dėl šios priežasties taip pat ir žmonių skaičius Breslau buvo pastovus. Po ilgo duomenų
nagrinėjimo mokslininkas parengė bendrą moterų ir vyrų lentelę, pagal kurią jis teigė, kad
E. Halio, D. Graunto ir V. Pečio įnašas į demografijos mokslą 2
Breslau populiacija yra 34 000. Taip pat Halis naudojo gimstamumo ir mirtingumo per metus
skaičių, nekreipdamas dėmesio į migraciją kurdamas kitą lentelę, skirtą apskaičiuoti vyrų kurie
gali kariauti skaičių. Lentelė nebuvo labai išsami, tačiau ji buvo paremta išgyvenusiųjų skaičiumi
per tuos metus. Šiais duomenimis jis apskaičiavo vyrų, galinčių kariauti ir ginti šalį skaičių
(amžius nuo 18 iki 56 metų). Tačiau tokie tyrimai Halio nelabai domino ir jis daugiau
skaičiavimų netesė. Mokslininkas atliko daug skaičiavimų ir sukūrė formulių, pagal kurias
galima skaičiuoti žmonių populiaciją. Iki šių dienų žmonės naudoja panašias lenteles ir
skaičiuoja panašiais metodais kaip ir mokslininkas Edmundas Halis XVII ir XVIII amžių
sandūroje.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!