e-Demokratijos ir Informacinės visuomenės sąsajos

Ištrauka

e-Demokratijos ir Informacinės visuomenės sąsajos

Įvadas
Per pastarąją amžiaus pusę, išsivysčiusios šalys patyrė tikrą technologijų tobulinimo bumą, kas
privedė mus prie to, jog galime netrikdomi bendrauti su žmonėmis, nesvarbu kur būtume, galime
apsipirkinėti iš namų bei tvarkyti savo finansus internetu. Kiekvieną dieną yra pagaminama
milžiniški kiekiai elektroninių prietaisų, kurie turėtų palengvinti mūsų gyvenimą, kasdieninius
rūpesčius padaryti lengviau išsprendžiamais bei sutaupyti mums laiko priimant bei gaunant svarbią
informaciją. Neišvengiamai visus šiuos technologinius pasiekimus žmogus renkasi ne tik
asmeniškai, pagal tai ko jam reikia ar nereikia, tačiau kartais yra priverčiamas juos pritaikyti savo
gyvenime. Kalbu apie informaciniu technologijų taikymą savivaldybių, valstybės ar net regionų
mastu. Tarkim, įdiegus viešojo transporto elektroninį bilietą, visi miesto gyventojai turi priimti šią
sistemą, išmokti ja naudotis ir suvokti visas subtilybes, priešingu atveju, kiekvieną dieną naudotojai
patirs sunkumus ir trukdžius – o juk šis išradimas turėtų palengvinti viešojo transporto paslaugų
tiekimą. Kitas pavyzdys gali būti Mokesčių inspekcija, šiuo metu vis dar galime deklaruoti metines
pajamas nuvykę į pagrindinį įstaigos pastatą, bet galbūt vieną dieną šį „akis į akį“ dokumentų
tvarkymą galutinai pakeis elektroninis formatas, kuris jau dabar yra įdiegtas. Neišvengiamai,
valstybės gyventojai, visa visuomenė turi judėti kartu su besivystančiomis technologijomis ir jų
pritaikymu įvairiose gyvenimo srityse. Galime įžvelgti paradoksą, jog žmonės kūrė technologijas,
kad šios palengvintų kasdienį gyvenimą ir padėtų išsilaisvinti nuo priklausomybės gamtos ritmui ir
metų ciklams, tačiau dabar tapome priklausomi nuo pačių technologijų ir kartais jau nebesuspėjame
bėgti joms iš paskos.
Pačios demokratijos, kaip politinės sistemos, pagrindinė esmė yra piliečių dalyvavimas valstybės
valdyme, tačiau augant visuomenėms, besiplečiant valstybių teritorijoms, tapo sunku įgyvendinti
tiesioginę demokratiją, kai visi miesto ar valstybės gyventojai susirenką į tam tikrą vietą ir
sprendžia svarbius klausimus. Kaip alternatyva buvo įvesta rinkimų sistema, t.y. visuomenės perėjo
prie atstovaujamosios demokratijos, kai piliečiai išrenka atstovus, kurie išreikš ir atstovaus jų balsą
šalies valdymo organuose. Tikriausiai nėra ko stebėtis, jog toliau plečiantis visuomenės poreikiams
bei reikalavimui užtikrinti sklandų valstybinių paslaugų teikimą, valstybės biurokratiniam aparatui
tampa vis sunkiau ir sunk iau greitai ir efektyviai reaguoti į iškilusias problemas bei sėkmingai
užpildyti visas valstybės gyvenimo sritis – kultūros, socialinės apsaugos, rinkos ir pan. Kaip žinia,
šias sritis užpildo valstybės viešojo sektoriaus aparatas, su vykdomąja valdžia priešaky, todėl
nugalėti išskilusius iššūkius, buvo ir yra būtina pertvarkyti valstybės viešojo administravimo sritį.
Nuo 19 a. tradicinės biurokratinės sistema perėjo prie visiškai naujo ir jai priešingo modelio –
naujosios viešosios vadybos, kur akcentuojami visiškai kiti aspektai ir vertybės, tokie kaip
efektyvumas, skaidrumas, piliečių įtraukimas ir pan. Valstybei patiriant spaudimą iš tarptautinių
organizacijų, tokių kaip Europos Sąjunga, EBPO ir kt. bei pačios valstybės piliečių, dėl
efektyvesnio, mažiau lėšų reikalaujančio ir kokybiškesnio paslaugų tenka ieškoti naujų būdų bei
galimybių. Akivaizdu, jog reikia efektyvios ir skaidrios sistemos, siekiant sklandžiai teikti viešąsias
paslaugas, aptarnauti klientus valstybinėse įstaigose ir pagal NVV – suteikti gyventojams galimybę
dalyvauti valstybės valdyme. Galime sakyti, kad vėl grįžtama prie tam tikros tiesioginės
demokratijos idėjos, tačiau šiuo atveju pasitelkiamos informacinės technologijos, suteikiančios labai
plačias galimybes ir kurių pagalba gali būti įgyvendintas dalyvaujamosios demokratijos modelis.
Balsavimai ir valstybinių institucijų paslaugų teikimas internetu, elektroninis piliečių dalyvavimas
sprendimų formavimo, priėmimo bei įgyvendinimo procese, gyventojų informavimas – visa tai yra
e-demokratijos bruožai.