DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ EISMO KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ ANALIZĖ IR SPRENDIMŲ SIŪLYMAI

Ištrauka

DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ EISMO KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ ANALIZĖ IR SPRENDIMŲ SIŪLYMAI
Baigiamasis magistro darbas
Kelių saugumo valdymo studijų programa, valstybinis kodas 6211EX044
Kelių saugumo valdymo specializacija
Statybos inžinerijos studijų kryptis

TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................10
1. LITERATŪROS ANALIZĖ.............................................................................................12
1.1. Miesto plėtra vadovaujantis darnaus judumo principais...............................................12
1.2. Pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų judėjimo įpročiai..........................................................13
1.3. Avaringumas pėsčiųjų ir dviračių takuose.....................................................................15
1.4. Konfliktinės situacijos pėsčiųjų ir dviračių eisme.........................................................17
1.5. Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą reglamentuojantys teisės aktai................................19
1.6. Literatūros apžvalgos tarpinės išvados..........................................................................23
2. KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ TYRIMO METODIKA.........................................................25
2.1. Tyrimo objektų parinkimas............................................................................................25
2.2. Tyrimo duomenų surinkimas.........................................................................................26
2.2.1 Stebėjimo duomenys..............................................................................................26
2.2.2. Srautų ir elgsenos tyrimo vertinimo kriterijai.......................................................27
2.3. Konfliktinių situacijų tyrimo metodika.........................................................................27
2.3.1 Konfliktinių situacijų tyrimo metodikos parinkimas..............................................27
2.3.2 Konfliktinių situacijų vertinimo kriterijai..............................................................30
2.4. Metodologinės dalies tarpinės išvados..........................................................................32
3. KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ TYRIMAS.............................................................................33
3.1. Konfliktinių taškų parinkimas.......................................................................................33
3.2 Konfliktinių taškų (infrastruktūros) vertinimas eismo saugumo požiūriu......................35
3.3. Pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų srautų ir elgsenos tyrimai.............................................36
3.4. Konfliktinių situacijų vertinimas remiantis DOCTOR metodika..................................39
3.5. Tiriamosios dalies tarpinės išvados...............................................................................42
4. EISMO SAUGUMO PRIEMONIŲ TAIKYMO KONFLIKTINIUOSE TAŠKUOSE 
SIŪLYMAI...............................................................................................................................43
4.1. Pėsčiųjų ir dviračių eismo pirmumo nustatymas...........................................................43
4.2. Įspėjamosios priemonės dviračių takuose.....................................................................46
4.3. Greičio mažinimo priemonės dviračių takuose.............................................................49
4.4. Pėsčiųjų ir dviračių eismo saugumo priemonių taikymo rekomendacijos....................50
4 5. Eismo saugumo priemonių taikymo konfliktiniuose taškuose Vilniaus mieste siūlymai52
5. BENDROSIOS IŠVADOS IR SIŪLYMAI......................................................................56
LITERATŪROS SĄRAŠAS.....................................................................................................58
PRIEDAI...................................................................................................................................62

ĮVADAS
Urbanizuotose Lietuvos vietovėse siekiama, kad gyventojai rinktųsi važiavimą dviračiais,
ėjimą pėsčiomis ar kitus automobilių transportui alternatyvius kelionės būdus. Šiam tikslui pasiekti
Vilniuje plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Didėjant pažeidžiamų eismo dalyvių srautams,
tikėtina, kad padaugės ir eismo įvykių pėsčiųjų ir dviračių eismo srautų susikirtimo vietose (toliau –
konfliktiniuose taškuose), todėl svarbu užtikrinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugumą.
37 % visų 2019–2022 m. užfiksuotų eismo įvykių tarp pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų įvyko
Vilniaus mieste. Dažniausia eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo (73 % visų eismo
įvykių), kurio metu sužalojimus dažniausiai patiria pėstysis (93 % visų eismo įvykių). Stebima
pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų eismo įvykių bei sužeidimų jų metu skaičiaus didėjimo tendencija,
kurią galime sieti su didėjančiais pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų srautais (Transporto kompetencijų
agentūra, 2023). Aliaksei'us Laureshyn'as ir Andrasas Várhelyi'ė (2020) pažymi, kad tikrasis eismo
įvykių, įvykusių tarp pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų, skaičius, jų priežastys ir pasekmės nėra
žinomos, kadangi atsakingos institucijos yra ne visada informuojamos. Neturint detalesnės
informacijos apie eismo įvykio eigą ir pasekmes sunku suprasti, kas lėmė eismo įvykį. Dėl
duomenų trūkumo nėra kreipiamas pakankamas dėmesys į pėsčiųjų ir dviračių eismo konfliktinius
taškus. Tyrimai, analizuojantys pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų saugą, dažnu atveju remiasi ne eismo
įvykiais, o konfliktinėmis situacijomis, kurių tikimybę padidina pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų
judėjimo greitis ir srautas. „Eismo konfliktas – tai situacija, kai du ar daugiau eismo dalyvių erdvėje
ir laike priartėja vienas prie kito tiek, kad kyla susidūrimo pavojus, jeigu jų judėjimas nesikeičia“
(Kraay et.al., 2013; Liang et al., 2021).
Pagrindinė darbo problema siejama su tuo, jog pėsčiųjų ir dviračių eismo infrastruktūros
projektavimą Lietuvoje reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžiama, kas, pėstieji
ar dviračių vairuotojai, dviračių tako kirtimo vietoje turi pirmumą. Dažnu atveju prioritetas
suteikiamas dviračių vairuotojams, neatsižvelgiant į esamus ir prognozuojamus pėsčiųjų ir dviračių
vairuotojų srautus, traukos objektus, matomumą ir kitus aspektus. Esama infrastruktūra neužtikrina
šių eismo dalyvių sklandaus judėjimo ir saugumo, todėl būtina nustatyti dažniausiai pasikartojančias
konfliktinių situacijų priežastis. Remiantis bendrąja užsienio šalių praktika reikalinga pateikti
siūlymus esamai dviračių ir pėsčiųjų eismo saugumo situacijai gerinti, įvertinant užsienio šalyse
taikomas naujausias ir saugumo požiūriu pažangiausias priemones.
Darbo objektas – pėsčiųjų ir dviračių eismo konfliktiniai taškai Vilniaus mieste.
Hipotezė – siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių...