DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ EISMO KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ ANALIZĖ IR SPRENDIMŲ SIŪLYMAI

Ištrauka

DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ EISMO KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ ANALIZĖ IR SPRENDIMŲ SIŪLYMAI
Baigiamasis magistro darbas
Kelių saugumo valdymo studijų programa, valstybinis kodas 6211EX044
Kelių saugumo valdymo specializacija
Statybos inžinerijos studijų kryptis

TURINYS
ĮVADAS 10
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 12
1.1. Miesto plėtra vadovaujantis darnaus judumo principais 12
1.2. Pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų judėjimo įpročiai 13
1.3. Avaringumas pėsčiųjų ir dviračių takuose 15
1.4. Konfliktinės situacijos pėsčiųjų ir dviračių eisme 17
1.5. Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą reglamentuojantys teisės aktai 19
1.6. Literatūros apžvalgos tarpinės išvados 23
2. KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ TYRIMO METODIKA 25
2.1. Tyrimo objektų parinkimas 25
2.2. Tyrimo duomenų surinkimas 26
2.2.1 Stebėjimo duomenys 26
2.2.2. Srautų ir elgsenos tyrimo vertinimo kriterijai 27
2.3. Konfliktinių situacijų tyrimo metodika 27
2.3.1 Konfliktinių situacijų tyrimo metodikos parinkimas 27
2.3.2 Konfliktinių situacijų vertinimo kriterijai 30
2.4. Metodologinės dalies tarpinės išvados 32
3. KONFLIKTINIŲ TAŠKŲ TYRIMAS 33
3.1. Konfliktinių taškų parinkimas 33
3.2 Konfliktinių taškų (infrastruktūros) vertinimas eismo saugumo požiūriu 35
3.3. Pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų srautų ir elgsenos tyrimai 36
3.4. Konfliktinių situacijų vertinimas remiantis DOCTOR metodika 39
3.5. Tiriamosios dalies tarpinės išvados 42
4. EISMO SAUGUMO PRIEMONIŲ TAIKYMO KONFLIKTINIUOSE TAŠKUOSE 
SIŪLYMAI 43
4.1. Pėsčiųjų ir dviračių eismo pirmumo nustatymas 43
4.2. Įspėjamosios priemonės dviračių takuose 46
4.3. Greičio mažinimo priemonės dviračių takuose 49
4.4. Pėsčiųjų ir dviračių eismo saugumo priemonių taikymo rekomendacijos 50
4 5. Eismo saugumo priemonių taikymo konfliktiniuose taškuose Vilniaus mieste siūlymai52
5. BENDROSIOS IŠVADOS IR SIŪLYMAI 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS 58
PRIEDAI 62

ĮVADAS
Urbanizuotose Lietuvos vietovėse siekiama, kad gyventojai rinktųsi važiavimą dviračiais,
ėjimą pėsčiomis ar kitus automobilių transportui alternatyvius kelionės būdus. Šiam tikslui pasiekti
Vilniuje plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Didėjant pažeidžiamų eismo dalyvių srautams,
tikėtina, kad padaugės ir eismo įvykių pėsčiųjų ir dviračių eismo srautų susikirtimo vietose (toliau –
konfliktiniuose taškuose), todėl svarbu užtikrinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugumą.
37 % visų 2019–2022 m. užfiksuotų eismo įvykių tarp pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų įvyko
Vilniaus mieste. Dažniausia eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo (73 % visų eismo
įvykių), kurio metu sužalojimus dažniausiai patiria pėstysis (93 % visų eismo įvykių). Stebima
pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų eismo įvykių bei sužeidimų jų metu skaičiaus didėjimo tendencija,
kurią galime sieti su didėjančiais pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų srautais (Transporto kompetencijų
agentūra, 2023). Aliaksei'us Laureshyn'as ir Andrasas Várhelyi'ė (2020) pažymi, kad tikrasis eismo
įvykių, įvykusių tarp pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų, skaičius, jų priežastys ir pasekmės nėra
žinomos, kadangi atsakingos institucijos yra ne visada informuojamos. Neturint detalesnės
informacijos apie eismo įvykio eigą ir pasekmes sunku suprasti, kas lėmė eismo įvykį. Dėl
duomenų trūkumo nėra kreipiamas pakankamas dėmesys į pėsčiųjų ir dviračių eismo konfliktinius
taškus. Tyrimai, analizuojantys pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų saugą, dažnu atveju remiasi ne eismo
įvykiais, o konfliktinėmis situacijomis, kurių tikimybę padidina pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų
judėjimo greitis ir srautas. „Eismo konfliktas – tai situacija, kai du ar daugiau eismo dalyvių erdvėje
ir laike priartėja vienas prie kito tiek, kad kyla susidūrimo pavojus, jeigu jų judėjimas nesikeičia“
(Kraay et.al., 2013; Liang et al., 2021).
Pagrindinė darbo problema siejama su tuo, jog pėsčiųjų ir dviračių eismo infrastruktūros
projektavimą Lietuvoje reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžiama, kas, pėstieji
ar dviračių vairuotojai, dviračių tako kirtimo vietoje turi pirmumą. Dažnu atveju prioritetas
suteikiamas dviračių vairuotojams, neatsižvelgiant į esamus ir prognozuojamus pėsčiųjų ir dviračių
vairuotojų srautus, traukos objektus, matomumą ir kitus aspektus. Esama infrastruktūra neužtikrina
šių eismo dalyvių sklandaus judėjimo ir saugumo, todėl būtina nustatyti dažniausiai pasikartojančias
konfliktinių situacijų priežastis. Remiantis bendrąja užsienio šalių praktika reikalinga pateikti
siūlymus esamai dviračių...