DVASINGUMO REIKŠMĖ PRIIMANT VAIKO NEGALIĄ ŠEIMOJE

Ištrauka

DVASINGUMO REIKŠMĖ PRIIMANT VAIKO NEGALIĄ ŠEIMOJE
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Dvasingumo teorinė samprata ir modeliai 10
1.2. Dvasingumas negalios kontekste 16
1.2.1. Šeimos psichosocialiniai sunkumai ir išgyvenimai priimant vaiko negalią 18
1.2.2. Dvasingumas, kaip stiprybės ir palaikymo šeimai, auginančiai vaiką, turintį negalią, šaltinis 23
1.3. Dvasingumas socialiniame darbe 26
2. TYRIMO METODOLOGIJA 30
2.1. Tyrimo dizainas 30
2.2. Tyrimo imtis 30
2.3 Tyrimo metodai 31
2.3.1. Duomenų rinkimas 31
2.3.2. Tyrimo instrumentas 32
2.3.3 Duomenų analizė 32
2.4. Tyrimo etika 33
3. TYRIMO REZULTATAI 34
3.1. Tėvų patirtys priimant vaiko negalią šeimoje 35
3.2. Dvasingumas šeimos kasdienėje veikloje priimant vaiko negalią 51
3.3. Dvasingumo vaidmuo šeimai susiduriant su psichosocialiniais iššūkiais, priimant vaiko negalią. 64
DISKUSIJA 73
IŠVADOS 76
REKOMENDACIJOS 77
LITERATŪRA 78
PRIEDAI 85

ĮVADAS
Temos aktualumas. Dvasingumą, jo sampratą, įtaką žmogaus gyvenimo prasmei ir gerovei
nagrinėjo ir analizavo ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir užsienio tyrėjai. Atlikta nemažai
empirinių tyrimų, kurie tyrė dvasingumo reiškinį analizuodami įvairius jo aspektus. Pasak
Kontrimienės (2014), užsienio šalyse daug tyrinėta dvasingumo samprata, jo psichologinės ir
fiziologinės sąsajos, dvasingumo svarba žmogaus vertybiniam vystymuisi. Lietuvoje dvasingumą
daugiausia tyrė Jovaiša (2011), Bitinas (2000), Aramavičiūtė (2005, 2010), Martišauskienė (2004,
2008). Tyrėjai nagrinėjo dvasingumo istoriją, jo formas, atkreipė dėmesį į dvasingumo pagrindus,
dvasingumo turinio plėtojimą, jo modelius. Schneider, Bugental ir Pierson (2015) nagrinėjo
humanistinio dvasingumo modelio pagrindinę prasmę, asmenybės vystymosi visapusiškumą.
Ershov, Perevozchikova, Romanova, Ashmarov (2019), analizavo asmeninio ir socialinio
dvasingumo struktūrizavimą, sisteminimą ir tipologizavimą, žmogaus dvasinius prieštaravimus,
dvasingumo reikšmės sąsajas su socialiniu ir filosofiniu aspektais. Tyrimo aktualumą pagrindžia
dvasingumo etiologijos nagrinėjimo trūkumas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bei jo sąsajų paieška su
dvasingumo reikšmės atradimu, susitaikant ir priimant vaiko negalią šeimoje, šeimos psichologinę
būseną, gyvenimo kokybę ir gerovę. Ershov ir kiti (2019) pabrėžia, kad žmogaus dvasinės raidos
procesas kyla ne tik iš egzistencinių ir socialinių, bet ir iš kultūrinių, politinių, ekonominių, etninių,
psichologinių, fiziologinių, biologinių ir kitų prieštaravimų. Siekiama išanalizuoti, kad pasaulietinio
ir religinio dvasingumo prieštaravimai veikiau yra išorinio pobūdžio ir susiję su tam tikro lygio
konfrontacija socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse. Civilizacijos raidą lydi daugelio tiek
visuomenės, tiek asmenybės dvasinio gyvenimo sričių izoliacija. Pasak Danilevičienės (2014),
dvasingumo temas nagrinėjo įvairūs filosofai, sociologai, kultūros tyrinėtojai, edukologijos
mokslininkai: Konfucijus,
G. Vattimo, I. Kantas, V. Kavolis S. Kierkegaardas ir kiti. Autorės teigimu, visuomenėje trūksta
supratingumo, jautrumo ir dvasinės vertybės tampa per menkos, todėl svarbu tyrinėti dvasinių
vertybių reikšmę šeimoje, nes šeima įtakoja vaiko elgesį siekti priimtinų elgesio normų, puoselėti
vertybes, šeima yra vaiko ir visuomenės tarpininkas. Dvasinės vertybės formuoja asmenybę ir
didina žmogaus sąmonę. Pasak Ohajunwa, Mji (2018), skirtingų rūšių žinių ir supratimo
pripažinimas, dvasingumo reikšmės šeimai ir jo ryšio su šeimos gerove tyrinėjimas ir pagrindimas
padėtų naujai suprasti dabartinius iššūkius, susijusius su šeimos holistinės gerovės siekimu priimant
vaiko negalią šeimoje.
Tyrimo problema. Socialinio darbo studijų tyrimuose dvasingumo reikšmė šeimoms,
auginančioms vaikus turinčius negalią, gana plačiai nagrinėta. Statistiniai ir medicininiai 2022 metų
duomenys rodo didėjantį vaikų su negalia skaičių Lietuvoje. Įgimta ir(ar) įgyta fizinė, protinė,
psichosocialinė negalia, įvairiapusiai, raidos, Autizmo spektro sutrikimai trunka visą vaiko
gyvenimą ir labai įtakoja šeimos gyvenimo kokybę. Mokslinė diskusija šia tema gana plačiai
nagrinėjama. Užsienio tyrėjai, Shahdadi, Mahmoudirad (2022), Endriyani, Yunike (2017) aktyviai
nagrinėja tėvų dvasinės savigalbos patirtis, dvasingumo aspektus, pagindinius pamatus ir vertybes.
Lietuvoje dvasingumo reikšme žmogaus gyvenimo prasmei, dvasiniam augimui ir
susitaikymui su įvairiais išgyvenimais ir sunkumais domisi Kontrimienė (2019), Akavickas (2021),
Luneckaitė (2019). Nepaisant atliekamų tyrimų dvasingumo reikšmė priimant vaiko negalią šeimoje
yra...