Dvaro turinio raida nuo XVI a. pr. iki XVIII a. pab.

Ištrauka

Dvaro turinio raida nuo XVI a. pr. iki XVIII a. pab.

ĮVADAS
Jonas Basanavičius yra pasakęs: „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities“. Beveik
kiekvienas Lietuvos kampelis nusėtas dažnai jau apgriuvusiais, apleistais ir užmarštin
nugrimzdusiais dvarais, tačiau jie vis dar mena dramatiškus tautos istorijos įvykius. Kadaise jie
buvo itin svarbūs Lietuvos ekonominio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo centrai, o dabar laukia
atklystančių turistų – jiems perteikia nepaprastą savo istoriją.
Lietuvos dvarai – svarbūs ir įdomus archeologiniai objektai, apgaubti paslapties, o juose
glūdinti informacija yra bene vienintelė, kuri bent pačiais bendriausiais bruožais galėtų papasakoti
apie materialinę dvarų kultūrą nuo seniausių iki dabartinių laikų. Dvarai yra mažiausiai tyrinėta
archeologinio paveldo dalis, o jų materialinė kultūra vis dar labai mažai pažįstama visuomenei.

DVARO FORMAVIMASIS
Ankstyvieji dvarai Lietuvoje priklausė valsčių kunigaikščiams ir buvo ne tiek asmeninis
kunigaikščio turtas, kiek struktūra, aptarnaujanti kunigaikščio instituciją ir simbolizuojanti valdžią.
XIV a. pabaigoje ir XV a. pirmoje pusėje įvedus krikščionybę ir Didžiajam kunigaikščiui pradėjus
didikams ir bajorams dosniai dalinti valstybės žemes bei atidavinėti valstiečius veldamus, siekiant
sustiprinti bajorų karinę jėgą, iš ankstyvojo dvaro (kiemo) susiformavo klasikinis bajoriškas dvaras.
Tačiau tikroji dvarų istorija prasidėjo dar prieš du šimtmečius, kai buvo pastatytas Lietuvos
didžiojo kunigaikščio dvaras. Tai buvo diplomatijos, administracijos, rašto perėmimo svarbiausias
centras besikuriančioje valstybėje. Toks dvaro pavyzdys paskatino ir vyskupus, turtingus bajorus
kurti kultūros židinio centrus – dvarus.