DURBĖS MŪŠIS

Ištrauka

DURBĖS MŪŠIS
Individualus rašto darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
ISTORINIS KONTEKSTAS IR MŪŠIO EIGA 3
PAJĖGUMAI 7
VADAI 8
GINKLUOTĖ 10
KOVOS TAKTIKA 13
MŪŠIO REIKŠMĖ 15
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17

ĮVADAS
Gynybos karų prieš Kryžiuočių ordino agresiją kontekste, Durbės mūšis, įvykęs 1260 m.
liepos 13 d., buvo vienas didžiausių baltų genčių mūšių, vykusių XIII amžiuje. Mūšį laimėjo
žemaičių kariuomenė prieš jungtinę Kryžiuočių Ordino kariuomenę. Tai buvo globalios reikšmės
mūšis, kuriame dvi jungtinės kryžiuočių karinės grupės - Vokiečių Ordinas kartu su Livonijos
Ordinu ir Vakarų riteriai kaip rėmėjai - buvo abi nugalėtos. Po pralaimėjimo, Ordinas išvyko ir
paliko Georgenburgo ir Dobės pilis. Anksčiau pavergtos baltų gentys plačiai ir vieningai sukilo
prieš Ordiną (Batūra, 2010, p. 2).
Prie Durbės žemaičiai sugebėjo nukovė jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos
kryžiuočių pajėgas, talkinami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Žemaičių drąsa ir dvasios
stiprybė tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims. Tai, kad kuršių teritorija nuo dabartinės Palangos
iki Rietavo ir Skuodo šiandien priklauso Lietuvai, yra šio mūšio pasekmė. Durbės mūšis tapo
įvykiu, pakreipusiu viso Pabaltijo istoriją. Durbės mūšio reikšmė suvokta jau seniai. Jis yra
nuodugniai nagrinėjamas Pabaltijo kryžiaus karų, Mindaugo epochos kontekste. Žinoma, vėlesni
tyrinėjimai leido patikslinti ir naujai interpretuoti kai kuriuos su šiuo mūšiu susijusius klausimus
(Baranauskienė, 2010, p. 33-35).
Durbės mūšis – buvo svarbiausios kautynės besitęsiančiame ilgalaikiame kare su
Kryžiuočių ordinu, kurias lenkia tik 1410 m. Žalgirio mūšio pergalė.