Dujų nuotekis Bhopale

Ištrauka

Dujų nuotekis Bhopale
Referatas

Turinys
1.Įvadas 3
2.Bhopalo gamykla 4
3.Katastrofos Bhopale eiga 4
4.Dujų debesis 4
5.Staigus katastrofos poveikis 5
6.Tiesioginės pasėkmės 5
7.Bhopalo katastrofos aukų skaičius 6
8.Teisiniai veiksmai 6
9.Aplinkos atkūrimas 7
10.Bhopalo katastrofos aktyvistų bendruomenės 7
11.Nelaimės priežasčių apžvalga 8
12.Išvados 9
13.Literatūros sąrašas 10

Įvadas
Bhopalo tragedija, tai dujų nuotekio incidentas įvykęs 1984m. gruodžio 2d. pesticidų
gamykloje Indijoje. Tai yra viena iš didžiausių industrinių katastrofų pasaulyje. Daugiau nei 500
tūkst. žmonių buvo paveikti metilo izocianato dujomis ir kitais chemikalais. Toksinės medžiagos
pasklido miestuose ir miesteliuose esančiuose šalia gamyklos. Daugybė žmonių žuvo. Oficialus
žuvusiųjų skaičius yra 2,259, tačiau iš viso buvo patvirtinta 3,787 mirtys susijusios su dujų
nuotekiu. 2006m. valdžia patvirtino, kad dujų nuotekis sukėlė 558,125 sužeidimus įskaitant
38,478 laikinus dalinius pažeidimus ir 3,900 sunkius nepagydomus pažeidimus. Bhopalo
tragedijos priežastis iki šiol išlieka debatų klausimas. Indijos valdžia ir aktyvistų bendruomenės
remia hipotezę, kad neatsakingas valdymas, neinvestavimas į technikos priežiūrą sukūrė tinkamą
situaciją katastrofai: vamzdžiuose buvo sukelta vandens priešsrovė į metilo izocianato dujų
rezervurarą. Jungtinė karbido korporacija (Union Carbide Corporation (UCC)), kuriai priklausė
gamykla, ir jos rėmėjai teigia, kad vienintelis galimas būdas, kaip vanduo pateko į rezervuarą
buvo tyčinis sabotažas. Kitu atveju būtų suveikę saugos mechanizmai ir užkirtę kelią tragedijai.
Šiame referate aptarsime dujų nuotekio priežastis, dujų nuotekio poveikį žmonėms ir aplinkai,
katastrofos pasėkmių šalinimo strategijas.

Bhopalo gamykla
Gamykla buvo pastatyta 1969m. su tiklsu ten gaminti pesticidą ,,Sevin’’ (karbarilo
pardavimo pavadinimas) naudojant metilizocianatą (MIC) kaip pagrindą. MIC produkcijos
gamykla buvo šalia pastatyta 1979m. Naudojamas cheminis procesas buvo metilamino reakcija
su fosgenu taip formuojant MIC, kuris tada reaguodavo su 1-naptoliu. Taip gaunamas galutinis
produktas karbarilas. Ši gamybos technika skiriasi nuo vėliau sukurtų technikų tuo, kad
naudojamas MIC. Kitur karbarilas gaunamas iš pradžių jungiant fosgeną ir naptolį. Taip
gaunamas chloroformato esteris, kuris reaguoja su metilaminu. 1980m. pesticidų paklausa krito,
bet gamyba buvo tęsiama, nes buvo daug atsargų nepanaudoto MIC.