Dubysos upės hidroekologinė charakteristika

Ištrauka

Dubysos upės hidroekologinė charakteristika
Hidrologijos ir okeanografijos savarankiškas darbas

Turinys
ĮVADAS 3
1. LITERATŪROS APŽVALGA 4
1.1 Baseino charakteristika 4
1.2 Pagrindinių Dubysos baseino intakų charakteristikos 6
2. DUBYSOS REGIONINIS PARKAS 8
2.1 Dubysos baseino ekologija 8
2.2 Upės, regioninio parko, augmenija 9
2.3 Gyvūnija 10
3. REZULTATAI 11
3.1 Vandens lygio svyravimai Padubysio matavimo poste 11
3.2 Ryšys tarp vandens lygio ir debito 11
3.3 Kasdieniniai trendai 13

ĮVADAS
Šio darbo tikslas apibūdinti Dubysos upės baseino hidrografinę, hidrologinę ir
hidroekologinę charakteristiką. Apibūdinti didesniuosius upės intakus, klimatines sąlygas, reljefą.
Apibūdinti upę pagal šiuos rodiklius ir pavaizduoti svarbiausias charakteristikas grafiškai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Baseino charakteristika
Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje, Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 146 km
(14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos
ežero. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas).
Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.
Slėnis 300-500 m pločio, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis
kerta galinių morenų ruožą). Aukštupio vaga siaura (0,5-2 m), labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa
patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo
vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20-30 m, žemupio 40-60 m.
Dubysa turi 44 intakus, didesnieji:
 kairieji: Šiaušė, Gryžuva, Lapišė, Luknė, Kirkšnovė, Gynėvė, Lazduona
 dešinieji: Lukojus, Kražantė.
Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo gruntai (70 % baseino ploto), 11 % baseino
dengia smėliai, 9 % - sunkus priemolis. Miškų išlikę labai nedaug (miškingumas tik 13 %),
daugiausiai jų yra aukštupyje. Tarpgūbriuose ir duburiuose yra didelių pelkių – Didysis Tyrulis (38
km2), Praviršulio pelkė (32 km2), Tytuvėnų Tyrelis, Šiluvos Tyrelis. Baseine yra 40 ežerų, didesnių
kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas tik 5,5 km2, t.y., vyrauja maži ežeriukai, todėl ežeringumas tik
0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai (apie 10 km2).
Vidutinis nuolydis 70 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,3 m/s. Debitas ties žiotimis: minimalus 4
m³/s, vidutinis 13,4 m³/s, maksimalus 100-150 m³/s. Vidutinis baseino nuotėkio metinis
hidromodulis yra 7 l/s iš km2, Dubysos aukštupyje – 6,8 l/s iš km2, Kražantės baseino aukštupyje
11,2 l/s iš km2, žemupyje – 9,3 km2. Vidutinis debitas Dubysos žiotyse yra 14,2 m3/s. Dubysą
daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo
vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai.