DRAUSMINĖS NUOBAUDOS UŽ DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMUS

Ištrauka

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS UŽ DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMUS

Turinys
Įvadas.............................................................................................................................3
Darbo sąmprata ir darbo drausmės pažeidimai.............................................................4
Išvados.........................................................................................................................12
Naudoti literatūros šaltiniai.........................................................................................13

Įvadas
Darbo drausmė darbovietėje yra privalomas dalykas. Be darbo drausmės daugelyje
įmonių, įstaigų kiltų chaotiškas ir nenašus darbas. Darbuotojai į darbą eitų kada nori ir kaip nori.
Todėl darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jų vykdymą reaglamentuoja
Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas. Darbo Kodeksas neapima visų darbo taisyklių sąlygų, todėl
tam yra sukurta darbo etika kuri taip pat apibrėžia su darbu susijusias normas. Nevykdant šių normų
darbdavys gali skirti drausmines nuobaudas tad šiame darbe nagrinėsiu drausmines nuobaudas už darbo pažeidimus.
Darbo objektas – Drausminės darbo nuobaudos
Darbo tikslas – daugiau sužinoti apie drausmines darbo nuobaudas už darbo pažeidimus
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti darbo kodekso straipsnius susijusius su darbo pažeidimais ir jų nuobaudomis
Metodai:
1.Mokslinės literatūros analizė.

Darbo sąmprata ir darbo drausmės pažeidimai
Darbo drausmė – tai sistema teisės normų, nustatančių įmonės, įstaigos ar
organizacijos darbo tvarką, darbuotojų ir darbdavio darbo pareigas, paskatinimus už sėkmingą
darbą bei drausminę atsakomybę už darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą esant
darbuotojo kaltei. Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse yra numatytos drausminės nuobaudos už
darbo drausmės nevykdymą.
Pradedant kalbėti apie drausmines nuobaudas reikėtų pradėti nuo LR darbo kodekse
trečiąjame skirsnyje aprašyto darbo sutarties vykdymo.
118 straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą
Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui. [1]
119 straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi
Darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kad
darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti
sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. [1]
120 straipsnis. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas
1. Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat
kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei
darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio
Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
2. Darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti
keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio Kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus.
3. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik
tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam
tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo
apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. [1]
121 straipsnis. Laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais
1. Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi
nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje, taip pat pakeisti kitas šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatytas sąlygas, kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti
arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ir
kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais.