Dorovinio auklėjimo tikslai ir dorovinės pozicijos formavimas

Ištrauka

TURINYS
Įvadas.............................................................................................................................2
1.Dorovinė pozicija – dorovinio auklėjimo tikslas.................................................3
1.1.Dorovinio auklėjimo apibrėžtis ir reikšmė........................................................3
1.2.Asmenybės dorovinės pozicijos ugdymo svarba...............................................4
1.2.1.Dorovinės pozicijos samprata.....................................................................4
1.2.2.Dorovinė sąmonė – dorovinės pozicijos komponentas...............................5
2.Dorovinės pozicijos ugdymo strategijos mokymo procese.................................6
2.1.Dorovinio auklėjimo tikslų kėlimas mokymo procese......................................6
2.2.Dorovinių vertybių įtraukimas į mokymo turinį................................................6
2.3.Pedagogo ir ugdytinio santykių humanizavimas...............................................8
Išvados...........................................................................................................................9
Literatūra....................................................................................................................10

Įvadas
Šiuolaikiniame globalizacijos ir technologijų amžiuje padidėjęs nusikalstamumas, prievarta,
smurtas, vertybių nykimas kelia vis didesnį poreikį ugdymo institucijose ugdytiniams formuoti
dorovės pamatą. Dorovė susijusi su gėriu – ji yra gėrio pamatas, šerdis. Neabejojama, kad mokymo
procese formuojami socialiai vertingi pažinimo, doriniai, visuomenei naudingi veiklos motyvai,
todėl tokia šiandienos situacija reikalauja rūpintis dorovinio auklėjimo strategijų efektyvinimo
galimybėmis ugdymo procese.
B. Bitinas (2004), R. Tidikis (1978), V. Rajeckas (2004), pripažįsta dorovinio auklėjimo
svarbą. Jie mano, kad ugdymo procese sudaromos mokinių dvasinio turtėjimo ir dorinio tobulėjimo
sąlygos. Mokyklose keliami dorinio auklėjimo uždaviniai metai iš metų kartojasi, todėl mokinių
dorinis išsiauklėjimas netenkina nei mokytojų, nei visuomenės, o dorinis ugdymas lieka aktualia
problema (Martišauskienė, 1994: 1). Jos sprendimą sunkina tai, kad nėra vienodos bendros doros
asmenybės apibrėžties. Taip pat stokojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vienodo
požiūrio apibrėžiant dorovinio auklėjimo tikslus. Vieni edukologai juos sieja su pagrindinių vertybių
perdavimu, su asmens gebėjimu savarankiškai pasirinkti ugdymo vertybes, kiti išryškina dorovinės
pozicijos ugdymo reikšmę, kuri laikoma dorovinio auklėjimo tikslu (Martišauskienė, 1994;
Žemaitis, 1983; Aramavičiūtė, 1985, 2005). Pedagogo išsikelti dorovinio auklėjimo tikslai nulemia
dorovinio auklėjimo kryptingumą organizuojant ugdymo procesą.
Taigi esminė problema yra dorovinio auklėjimo kryptingumo apibrėžtis ugdymo procese.
Pagrindinis šio darbo tikslas – išryškinti pedagogų taikomas dorovinės pozicijos ugdymo
strategijas. Šiam tikslui keliami uždaviniai:
1)atskleisti dorovinio auklėjimo sampratą bei reikšmę;
2)aptarti asmenybės dorovinę poziciją kaip aktualų dorovinį auklėjimo tikslą;
3)atskleisti dorovinės pozicijos kryptingo ugdymo galimybes mokymo procese tiksliau
apibrėžiant mokymo tikslus, turinį bei pedagogo ir ugdytinio santykių humaniškumą.

1.Dorovinė pozicija – dorovinio auklėjimo tikslas
1.1.Dorovinio auklėjimo apibrėžtis ir reikšmė
Pasak L. Jovaišos, „auklėjimas yra pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka
pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes“ (Jovaiša, 1995: 11), o
auklėjimo paskirtis dažnai siejama su žmogaus prigimties ar žmonių gyvenimo sudvasinimu.
Remiantis V. Aramavičiūtė, auklėjimas keičia ir vienija žmogaus prigimtį, realizuodamas asmens
branduolyje žmogaus idėją. Ši idėja yra doros idėja, tai ir auklėjimas gali būti įvardijamas kaip
žmogaus dorinimas (Aramavičiūtė, 2005: 39).