Dantė „Dieviškoji komedija“ analizė

Ištrauka

Dantės kūrinyje „Dieviškoji komedija“ iškeltos žmonių ydos yra aktualios ir mūsų dienomis. 
Kiekvienas prigimtinai suvokiame, kas yra yda, o kas – dorybė, ir tai lemia mūsų viso
gyvenimo kelią. Abejingumo ir apsirijimo ydos aprašomos poemos pradžioje. Mano manymu
jos iki šiol liečia daugelį iš mūsų.
Kūrinio Autorius Dantė Aligjeris – italų poetas, prozininkas, moralės filosofas ir politinis
mąstytojas. Jis gimė Florencijos aristokratų šeimoje, o jo tikrasis vardas – Durantė, kurį jis
pats sutrumpino į Dantę.
Trečiojoje giesmėje Dantė Aligjeris aprašo pragaro prieangį, kuriame kenčia abejingumu
nusidėjusios sielos. Jas autorius apibūdina taip:
,,Tarp jų - piktieji angelai, mylėję
Vien tik save, nedrįsę eiti net
Nei už, nei prieš aukščiausiąjį kūrėją.”
Nepadarė nieko blogo…bet ir gero taip pat… O tai reiškia- nemylėjo ! Remiantis Biblija,
pagrindinis Dievo įsakymas- mylėti savo artimą. Juk tik iš meilės gimsta visos
dieviškosios dorybės.
Apsirijimą šeštoje giesmėje, galime sieti su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip interneto,
narkotikų ir alkoholio perteklinis vartojimas.
Taigi galima teigti, kad žmonija ir mūsų laikmetyje gyvena panašiai kaip ir prieš daugelį
metų. Amžina kova tarp gėrio ir blogio, tamsos ir šviesos, ydos ir dorybės.