KALBOS DALYS

Ištrauka

KALBOS DALYS kalbos daliu yra 11. Jos skirstomos i:

Kaitomos
• Daiktavardis (kas? ko? kam? ką? kuo? kur? kame?) – turi giminę, skaičių, linksnį.
Pvz., vakaras, dangus.
• Būdvardis (koks? kokia? kokie? kokios?) – turi giminę, skaičių, linksnį, laipsnį.
Pvz., vns. gražus, graži; dgs. gražūs, gražios.
• Veiksmažodis (ką veikia? ką veikė? ką veiks? ką veikdavo? ką veiktų? ką veikti?) –
turi skaičių, laiką, asmenį, rūšį, nuosaką (tiesioginė, tariamoji, liepiamoji) pvz.,
vns. einu, eini, (jis, ji) eina; dgs. einame, einate, (jie, jos) eina.
o Dalyvis – rūšis (veikiamoji ar neveikiamoji), giminė, skaičius, linksnis,
laikas, pvz., einąs, aimanuojančio, užrakintą.
o Pusdalyvis – žodis baigiasi galūnėmis -damas, -dama. Turi giminę ir
skaičių. Pvz., bėgdamas, verkdama.
o Reikiamybės dalyvis – kaitomas gimine, skaičiumi, linksniu (rašytinas,-a;
būtinas, -a).
o Padalyvis – turi laiką, pvz., bėgant, bėgus, bėgdavus, bėgsiant. Gali turėti
sangrąžinę formą.
o Būdinys – nekaitomas veiksmažodinis prieveiksmis, pvz., augte, bėgte,
šauktinai.
• Įvardis – turi giminę, skaičių, linksnį. Pvz., jis, ji, visas, kiekvienas, koks.
• Skaitvardis – turi poskyrius (kiekiniai, kelintiniai, kuopiniai, dauginiai). Pvz.,
vienas, du, trys ; pirma(s), antra(s), trečia(s). Turi giminę, linksnį, kai kurie –
skaičių (vienas – vieni, šimtas – šimtai ir kt.).
• Prieveiksmis – kai kurie gali būti kaitomi laipsniais, atsako į klausimus kaip? kur?
kada? kodėl?(pvz., švariai, puikiai, blogai).

Nekaitomos
• Prielinksnis – eina šalia linksnių. Pvz., prie kalno, į kalną, ant kalno, per kalną, su
kalnu.
• Jungtukas – pvz., ir, kad, o, nes.

• Dalelytė – pvz., antai, ar, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone,
kone, ne, nebe, nei, nė, nebent, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien,
vis, vos. Dalelytėmis taip pat gali būti žodžiai: bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.
• Jaustukas – pvz., oi! ai!
• Ištiktukas – pvz., triokšt, bumbt, mygt, pokšt.


SAKINIO DALYS
Jos skirsromos i :
pagrindines. jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti nuo kitų sakinio
dalių:
veiksnys pagrindinė sakinio dalis atsako i klausima (kas?) pvz mama miega
tarinys pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną
ar jo ypatybę. Jis atsako į klausimus: ka veikia, veiksdavo, veiks, kas yra veiksnys, koks
yra veiksnys) pvz: mama miega
antrininkes. daznai isplecua gramatini centra (pagrindines sakinio dalis) Antrininkės
dalys visada priklauso kitoms sakinio dalims:
papildinys antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus (ko kam ka kuo) pvz: ji
dziugina mus. ja dziugina? mus

Aplinkybės – antrininkės sakinio dalys, apibūdinančios veiksmo atlikimą. Atsako į
klausimus kur?(vietos aplinkybė), kada? (laiko aplinkybė), kaip? (būdo aplinkybė), kiek?
(kiekybės aplinkybė), kodėl?(priežasties aplinkybė), kokiu tikslu? (tikslo aplinkybė)…
Šie klausimai keliami iš tarinio:
• Petras nuėjo prie kūdros. Kur nuėjo? Prie kūdros.

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kuris? keli? kelintas?
kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius. jie gali buti isplestiniai
pvz : zmogus skaitantis teksta masto ir neisplestiniai pvz : begantis zmogus

VEIKSMAZODIS

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į
klausimus ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Jie turi
asmenuojamasias vksm formas :
jos kaitomos asmenimis...