Disonansas ir paveldo panaudos

Ištrauka

Disonansas ir paveldo panaudos

Literatūra:
Tunbridge J.E., Ashworth G.J. Dissonant Heritage: The Management of the Past as a
Resource in Conflict. Chichester: John Wiley and Sons, 1996. Skyriai:
Šioje temoje aptarsime tris pagrindines kategorijas susijusias su paveldo panauda ir
disonansu. Taip pat šį kartą labiau kreipsime dėmesį į disonansą, kurį sukelia paveldo
panauda nei į anksčiau aptartus poveikius asmenims ir socialinėms grupėms.
Visos trys kategorijos atspindi idėją, kad paveldas yra išteklius arba resursas, kuriuo
remiantis konstruojamos įvairios veiklos, verslai ar net „pramonė“.
Pirmiausia paveldas naudojamas kaip kultūrinis resursas, kaip vertybė, ir
sudarantis sąlygas jį kolekcionuoti ir eksponuoti, ir šioje veikloje pagrindinės institucijos
vaidmenį atlieka muziejus.
Antra, paveldas gali būti naudojamas kaip politinis resursas, sukuriantis ar
sustiprinantis valstybių ir vyriausybių ideologijas.
Trečia, paveldas sėkmingai naudojamas kaip ekonominis resursas, paremiantis
ekonominę veiklą, arba tiesiogiai, kai kalbame apie paveldo industriją, arba netiesiogiai,
kaip kitų ekonominių veiklų pagalbinis veiksnys.
Šios trys kategorijos yra labai susijusios tarpusavyje ir dažnai persidengiančios,
visų pirma dėl to, kad dažnai išnaudoja tą patį istorinį įvykį, asmenybes, vietas ar
asociacijas. Tačiau kiekvienos šių grupių vartotojai turi skirtingus lūkesčius ir
pageidavimus ir suvokia bei naudoja paveldą skirtingais būdais.