Gamtos apsaugos referatas
Dirvožemiai ir jų apsauga
Dirva yra viršutinis purus, tinkamas augalams augti ţemės sluoksnis. Jis susideda iš
mineralinių kietų, skystų, dujinių komponentų ir organinių medţiagų.
Veikiant sudėtingiems geologiniams procesams, formavosi dirvodarinės uolienos, kurių
viršutinis sluoksnis veikiamas klimato, vietinių geomorfologinių sąlygų, biologinių veiksnių
ir ţmogaus veiklos, virto dirvoţemiu.
Dirvoţemio daryba prasidėjo tada, kai dirvodarinių uolienų paviršiuje atsirado
mikroorganizmų, pradėjo augti augalai. Supuvę organinės medţiagos (humusas) maišėsi su
sudūlėjusia uoliena ir pamaţu kaupėsi pjuvenų ir mineralinių junginių mišiniai.
Apskaičiuota, kad dirvoţemio 2–3 cm sluoksniui susidaryti reikia nuo 200 iki 1000 metų.
Lietuvos teritorijos paviršių ir dalinai dirvoţemių suformavo ledynai ir jų tirpimo vandenys.
Dirvos ištekliai yra riboti. Didţiausią planetos dalį uţima kalnai, ledynai, dykumos, pelkės,
amţino įšalo teritorijos ir pan. 1981 m. duomenimis ţemės ūkio naudmenų (ţ.ū.n.) buvo 1,36
milijardo ha ţemės – 10,1 %. Viso sausumos 13,07 milijardo ha.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!