Diktantas
(gimnazinių klasių mokiniams)
Kilni širdis
Buvo Kūčių diena. Snigo. Vėjas suko sniegą kaip gerus miltus, iš kurių vaikų mamos
pyragus kepė. Saulės nebuvo matyti. Turėjo būti jau nebetoli vakaras, nes lauke ėjo
tamsyn. Visi keliai buvo ištuštėję. Kūčių vakarą Lietuvoj šeimos kartu sėda prie stalo,
kartu Dievo pyragu dalinasi.
Jau visi buvo susirinkę į namus, visuose apylinkės keliuose tik vienut vienas keleivis
tebuvo matyti. Ėjo jis sunkiai, susikūprinęs brido per sniegą. Ant pečių žmogelis turėjo
nedidelį ryšulėlį, bet ir tas darėsi vis sunkesnis. Pavargęs sustojo, pakėlė akis. Priešais
bažnyčią išvydo didelį apsnigtą sodą, o jame – namą. Pro duris ėjo kvapas barščių su
baravykais, keptos žuvies, šutintų kopūstų, obuolių ir ką tik iš krosnies ištrauktų pyragų.
Keleivis net seilę nurijo ir užėjo paprašyti sušilti. Durys buvo net neužsklęstos. Išėjusi
šeimininkė greitai permetė akimis keleivį nuo galvos iki kojų ir paklausė:
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!