Difrakcinė gardelė

Ištrauka

Laboratorinis darbas 
DIFRAKCINĖ GARDELĖ

DARBO TIKSLAS: 1 .Susipažinti su difrakcinio spektroskopo veikimu. 2. Atlikti ištisinio spektro 
violetinės ir raudonosios ribų matavimus.

PRIEMONĖS: Šviestuvas, difrakcinė gardelė, voltmetras tipas E30, sistema magnetoelektrinė, 
tikslumo klasė 1,5, vardinė įtampa 150 V, spektroskopas, autotransformatorius.
d=10-5m

TEORINIS EKSPERIMENTO PAGRINDAS: 
Darbo įrenginys:
Pav. 1
Difrakcinis spektroskopas. Difrakcinį spektroskopą sudaro kolimatorius K, difrakcinė
gardelė G, žiūronas Ž, sukinėjamas vertikaliosios ašies atžvilgiu. Kolimatoriaus plyšys P yra lęšio L1
židinyje ir spinduliai praėję L1 sudaro lygiagretų pluoštą. Gardelė G spindulius išskleidžia į spektrą,
kuris yra stebimas žiūronu Ž. Vaizdo ryškumas reguliuojamas, stumdant žiūrono okuliarą Ok.
Šviesos difrakcija, Frenelio–Heigenso principas. Šviesos difrakcija - šviesos bangų
užlinkimo sutikus kliūtį reiškinys. Difrakciniai efektai yra ryškūs, kai šviesos bangos praeina pro
siauras angas, plyšius, apeina mažas kliūtis (tos pačios eilės dydžio, kaip ir bangos ilgis) ir pan.
Pastatę, pavyzdžiui už plyšio ekraną, jame gauname charakteringą plyšio difrakcinį vaizdą. Jį
sudaro šviesūs ir tamsūs ruožai (maksimumai ir minimumai). Difrakcinį vaizdą, t.y. šviesos
intensyvumo pasiskirstymą ekrane galima surasti sprendžiant vadinamą banginę lygtį. Tačiau
matematiniu požiūriu šios lygties sprendimas yra sudėtingas ir difrakciniai uždaviniai dažniausiai
sprendžiami artutiniais grafiniais metodais, remiantis Frenelio–Heigenso principu: kiekvienas
difraguojančios bangos fronto taškas (elementas) laikomas antrinių bangų šaltiniu; šie šaltiniai yra
koherentiniai; bangai difragavus šviesos intensyvumas naujojo bangos fronto taškuose, randamas
skaičiuojant antrinių bangų interferenciją šiuose taškuose.