Darbo informacija

Atsisiųsti darbą Paklausti

„Dievas mirė“ F. Nietzsche ir jo požiūris į religiją

10 (4 atsiliepimai)

Detali informacija

Kategorija: Filosofija , Referatai
Lygis: Universitetinis
Failo tipas: DOCX failas
Apimtis: 10 psl., (2790 ž.)
Vertinimas:
10 (4 atsiliepimai)
Šaltiniai: Yra

Ištrauka

„Dievas mirė“: F. Nietzsche ir jo požiūris į religiją
Rašto darbas

ĮVADAS
Friedrich Nietzsche (1844 – 1900) – vienas iš garsiausių XIX a. filosofų, dažnai rašęs
egzistencializmo ir gyvenimo filosofijos temomis. Skaitant apie šį vyrą neretai aptinkami žodžiai
„genijus“, „gilus mąstytojas, sunkiai įspraudžiamas į akademines schemas“ ir pan. Nietzsche
žinomas kaip gana kontraversiškas žmogus, kritikuojantis ne tik save, bet ir savo įkvepėjus, netgi
skaitytoją, taigi, su jo idėjomis galima sutikti arba ne – Nietzschę, kaip rašytoją, filosofą, mąstytoją
galima mylėti, arba jo nekęsti (prieštarauti jo skelbiamoms idėjoms).
F. Nietzsches pagrindinis interesas – žmogus ir jo žemiškasis gyvenimas – žmogaus
troškimai, norai ir jausmų pasaulis. Jo tekstuose nuolat priešpastatoma realybė ir netikrumas,
neracionalioji žmogaus pusė prieš racionaliąją; ryški religijos kritika.
Šio garsaus filosofo idėjos nesvetimos ir šiandienos pasaulyje – Nietzsche garsus ne
tik populistinėje kultūroje, kuri pilna jo citatų ir „sparnuotų minčių“, bet ir akademinėje
bendruomenėje. Filosofo mintis galima pritaikyti kasdieniniame gyvenime, sieti su nūdienos
aktualijomis ir įvykiais, skaityti jo tekstus ieškant savųjų tiesų ir taip toliau. Nietzschę vertą skaityti
tiek giliai tikinčiam krikščioniui, tiek ateistui.
Rašto darbo tema buvo pasirinkta dėl nuolat aktualios religijos temos. Religija (arba
tikėjimas, kad egzistuoja aukštesnės antgamtiškos jėgos) – nuo seno gyvuojantis reiškinys.
Pagonybė, stabmeldystė, krikščionybė su savosiomis atšakomis, islamas, budizmas, hinduizmas ir
kiti judėjimai nuolat lydėjo istorinius, kultūrinius reiškinius, virto konfliktų priežastimi, ne
paslaptis, kad taip yra ir iki šiol. Galima būtų teigti, kad XXI amžiuje religija tampa vis mažiau
svarbi žmonijai, ji ima prarasti kadaise itin aukštą turėtą autoritetą, todėl ypač dabar nemaža dalis
žmonių galėtų sutikti su F. Nietzsches idėjomis ir kritika.
Šio rašto darbo tikslas – aptarpti biografinį F. Nietzsches kontekstą, susijusį su rašymu
religijos tematika bei panagrinėti F. Nietzsches kritiką religijai per keletą prizmių – pirmiausia per
dievybės, Dievo suvokimą, vėliau – per konkrečios religijos (krikščionybės), kuri daugiausiai ir
plačiausiai buvo minima filosofo F. Nietzsches tekstuose ir galiausiai – per budizmo, religijos, kuria
Nietzsche žavėjosi, perspektyvą.
2

F. NIETZSCHES BIOGRAFIJA, ASMENYBĖ IR SĄSAJOS SU FILOSOFIJA
Friedrichas Wilhelmas Nietzsche gimė 1844 metų spalio 15 dieną Rekeno mieste
(Saksonijoje), netoli Leipcigo, protestantų pastoriaus šeimoje. Tėvai Carlas Ludwigas Nietzsche
(1813 – 1849) ir Franziska Nietzsche (1826 – 1897) sūnų pavadino Prūsijos karaliaus Friedricho
Wilhelmo ketvirtojo vardu, kadangi berniuko gimtadienis sutapo su šalies valdovo gimimo diena. F.
Nietzsche turėjo jaunesnę seserį Elisabeth bei brolį Ludwig‘ą.
Jau ankstyvoje vaikystėje būsimą filosofą užgriūna nelaimės – dar būdamas ketverių,
Nietzsche praranda tėvą, o po pusės metų – ir jaunesnįjį brolį. Po tėvo mirties šeima persikelia
gyventi į Naumburgą. 1851 – 1856 metais Nietzsche mokosi gimnazijoje, vėliau įstoja į Pforto
mokyklą, kurią jis baigė labai gerais pažymiais ir 1864 m. įstojo į Bonos universiteto Teologijos
fakultetą. Jau po metų, rudenį, Leipcigo universitete pradėjo studijuoti klasikinę filologiją. 1869 m.
Nietzsche‘i, dar neturinčiam doktoranto laipsnio, pasiūlyta klasikinės filologijos profesoriaus vieta
Bazelio universitete. Jis priima pasiūlymą ir persikelia gyventi į Bazelį. Sėkmingai darbą tęsti
Nietzschei trukdo vis prastėjanti sveikata, todėl universitetą jis palieka 1879 metais. 1880 metų
laiške gydytojui F. Nietzsche rašo: „Nesibaigiantis skausmas, kiekvieną dieną keletą valandų
besitęsianti būsena, panaši į jūrligę, dalinis paralyžius, dėl kurio man sunku kalbėti, o paįvairinimui
– ūmios konvulsijos (paskutiniųjų metu mane pykino tris dienas ir naktis; troškau mirties) Jeigu
tik galėčiau apibūdinti Jums šį tęstinumą, nuolatinį skausmą ir spaudimą galvoje bei akyse “
Nepaisant savijautos, Nietzsche ir toliau rašė iki...

Ne tai, ko ieškai?

Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!

Atsiliepimai apie mus